Žiniatinklis daugeliui iš mūsų tapo antraisiais namais, ir tai yra tai, kad nepraleidžiame nė dienos be naršymo. Tam dažnai naudojame kompiuterį, išmaniuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius, nes šie elementai yra dar vienas mūsų papildymas.
Informacijos, kurią siūlome interneto pasauliui, daugėja, neskaitant mūsų privatumo ir saugumo. „Google“ apie mus žino daugiau nei mūsų šeima. Žinokite, kur einame ir kur norime eiti, su kuo kalbamės, kas mus domina ir ką norime pirkti. Ji tikrai žino daug daugiau, nei mes įsivaizduojame, ir jei norite patikrinti visus šiuos duomenis, rekomenduojame nepraleisti šio straipsnio, kuriame galėsime patikrinti, kas yra tokio tipo informacija ir kaip ją ištrinti.
Viskas, ką „Google“ žino apie mane
Tai, kad mes naršome tinkle kaip žuvys vandenyje, yra teiginys kibernetiniai nusikaltėliai, kurie siekia visa tai pasinaudoti. Gali būti, kad tam tikra proga tapome sukčiavimo internetu aukomis arba patekome į spustelėjimo spąstus ten, kur neturėtume.
Galimi sukčiai internete„Sukčių“ vykdymo internete strategijos didėja, taigi padidėja tikimybė į jas patekti.
Saugumas priklauso nuo mūsų ir nuo to, kokių atsargumo priemonių imamės. Niekam ne paslaptis, kad esame pasaulyje, kurį valdo internetas, kuriame praktiškai visos mūsų atliekamos operacijos ir veikla yra internete.
Kadangi viskas gyvenime ne visada gali būti naudinga, mes žinome, kad visame judėjime, vykstančiame kas sekundę internete, yra žmonių, kurie ieško būdų pakenkti kitiems vartotojams ar subjektams, norėdami gauti ekonominės naudos ar daugelio kitų rūšių. Tarp mūsų paminėtų metodų taip pat galime rasti žinomų sukčiavimo el. laiškų. Šie laiškai bando užkrėsti mūsų kompiuterį ir taip gali mus užpulti.
Toliau mes išsamiai išanalizuosime įvairius būdus, kaip apsisaugoti nuo šių grėsmių, kurios kasdien įgauna pagreitį skaitmeniniame pasaulyje. Sukčiavimas.
Kas yra sukčiavimasŠis terminas kilo 1996 m. Ir yra angliško žodžio žvejyba simuliacija, nurodanti žuvų gaudymo būdą, o tai skaitmeniniame pasaulyje rodo, kad nusikaltėliai tikisi užfiksuoti nieko neįtariančių naudotojų informaciją arba tiesiog to, ko jie neatsižvelgia. atsižvelgti į atitinkamas saugumo priemones. Iš esmės sukčiavimo tikslas yra pavogti konfidencialią vartotojų informaciją, pvz., Slaptažodžius, dokumentų numerius, banko sąskaitų numerius ar kredito korteles ir pan., Siekiant apsimesti tapatybe ir turėti prieigą prie tokio tipo informacijos.
Tam sukčiavimą vykdantis asmuo naudojasi socialine inžinerija, tai yra apsimeta patikima organizacija, kuri, be kita ko, naudojasi tokiomis komunikacijos priemonėmis kaip el. Laiškai, socialiniai tinklai, kad vartotojai pateiktų savo asmeninę informaciją.
Sukčiavimas veikia taip
- Visų pirma, nusikaltėlis sukuria patikimos prieigos svetainę, pvz., El. Pašto platformą ar tam tikro banko svetainę.
- Antra, nukentėjusiajam siunčiamas pranešimas naudojant tam tikras ryšio priemones
- Trečia, neatsargus vartotojas pasiekia išsiųstą nuorodą, pavyzdžiui, spustelėja nepatikimus gautus el
- Ketvirta, nukentėjusysis įeina į svetainę, kurios išvaizda yra tokia pati kaip originalo, ir įveda savo duomenis bei kredencialus.
- Penkta, nusikaltėlis turi informacijos ir iš ten jis gali su jais atlikti bet kokią neteisėtą veiklą.
Dabar daugeliui kyla toks klausimas: kaip atpažinti, ar esu sukčiavimo auka? Toliau „Solvetic“ turi keletą rekomendacijų, į kurias reikia atsižvelgti.
Atsargiai su šlamštu
Tai yra vienas iš prioritetinių metodų, kurį nusikaltėliai naudoja norėdami pasiekti privačią naudotojų informaciją, nes daugelis spustelėja, pasiekia suklastotas svetaines ir tiesiog suteikia nusikaltėliui visą prieigos informaciją.
Kaip tai veikia, paprasta, nes nusikaltėlis gali nusiųsti nuo 500 000 tūkst. Iki milijono nesąžiningų el. Laiškų. Tarkime, kad 1% spustelėja el. Laišką, yra 5 000 žmonių, o iš jų dar 1% pasiekia apgaulingą svetainę. Šiuo atveju nusikaltėlis turi 50 žmonių slaptažodžius, kurie pažeidėjui gali reikšti daug pinigų, o nukentėjusiam - didelį galvos skausmą. Šio tipo melagingus pranešimus galima atpažinti todėl, kad jie pasiekia mūsų šlamštą dėl tokių pašto paslaugų teikėjų filtrų kaip „Hotmail“, „Gmail“, „Yahoo!“ Ir kt.
Ten nuvykę galime aptikti įvairių tipų nesąžiningų pranešimų, pvz
- Prieiga prie socialinės žiniasklaidos paskyrų, tokių kaip „Facebook“
- Netikri „WhatsApp“ pranešimai
- Prieiga prie banko sąskaitų
- Teismo pranešimai su priedais, kuriuose yra virusų ir kenkėjiškų programų
- El. Laiškai, rodantys, kad laimėjome loteriją, kai jos net nežaidėme ir pan.
Šio tipo el. Laiškų aptikimo būdas yra
- Pirmiausia dėl to, kad jis yra šlamšte
- Turime patvirtinti domeną, iš kurio gaunamas minėtas laiškas
- Be jokios priežasties tokiais el. Laiškais atsakykite arba siųskite privačią informaciją
- Neatsisiųskite ir nepaleiskite jokių įtartino el. Laiško priedų.
Jei turime klausimų apie informaciją iš el. Laiško, galime susisiekti su subjektu ir paprašyti asmeniškai arba, jei tai yra kito tipo el. Laiškas, nusiųsti subjektui pranešimą, kad šis reikalavimas būtų patvirtintas.
Asmeninės informacijos atskleidimas telefonu arba saugiose svetainėse
Anksčiau minėjome, kad jei reikia atnaujinti bet kokios rūšies asmeninę informaciją, geriausia paskambinti subjektui tiesiogiai arba asmeniškai nuvykti į klientų aptarnavimo tarnybą ir ten atlikti šį procesą. Jei dėl kokių nors priežasčių negalime eiti, tai galime padaryti per saugią svetainę, kurią šiandien diegia dauguma subjektų, pažeidžiamų tokio tipo atakoms.
Patikimą svetainę galima atpažinti taip, kad jos žiniatinklio adresas prasideda HTTPS, o ne HTTP, protokolo pabaigoje pridėtas S Saugių lizdų sluoksnisKitaip tariant, visų tipų sandoriai, kuriuos atliekame minėtoje svetainėje, yra užšifruoti ir apsaugoti.
Savaime suprantama, kad prieš įeinant patartina skirti šiek tiek laiko ir išanalizuoti svetainę, nes daugelis suklastotų svetainių atrodo vienodai, tačiau su rašybos klaidomis, pavyzdžiui, galite pasakyti www.citiban.com, o ne www.citibank. com ir daug kartų, siekdami prieigos, neatsižvelgiame į šią informaciją.
Atidarykite iššokančias nuorodas
Svarbu prisiminti, kad teisėta svetainė niekada neprašys jokios informacijos per iššokančius langus. Saugiausias būdas to išvengti yra įjungti iššokančiųjų langų blokavimą naršyklėje arba įdiegti tam tikrą plėtinį, atitinkantį šią užduotį.
Lygiai taip pat neturėtume nukopijuoti jokios nuorodos iš iššokančio lango, kad pasiektume ją iš kitų svetainių, nes už šios informacijos gali atsirasti visa tai, ką mes ten įvedame.
Nustatykite kompiuterio vietinį tinklą kaip privatų
Tai yra pagrindinis saugumo aspektas, kurį galime atlikti savo kompiuteriuose, nes jei tinklo konfigūracija yra vieša, visa mūsų vykdoma informacija, įskaitant el. Laiškus, į kuriuos gali būti siunčiama asmeninė informacija, laikinai saugoma diske ir yra viešąjį tinklą gali pasiekti ir gauti bet kas.
Svarbu, kad tinklas būtų privatus, nes tokiu būdu mes apribojame, kad mūsų įrenginiai nebūtų aptinkami kitų tinklo vartotojų. Norėdami sužinoti, kaip atlikti šį procesą, galite eiti į šią nuorodą:
Programų naudojimas jūsų kompiuteriui apsaugoti
Vienas iš būdų, kaip padidinti operacinės sistemos saugumo lygį ir taip išvengti apgaulingų išpuolių, yra naudoti tokias priemones kaip antivirusinė, kenkėjiška programa, šnipinėjimo programa ir kt.
Jie buvo sukurti tam, kad realiu laiku būtų užtikrintas saugumo lygis, apsaugantis sistemą nuo atakų, neteisėtos prieigos, apgaulingų svetainių ir kt.
Nuolatinė mūsų banko sąskaitų peržiūra
- Nedelsdami pakeiskite slaptažodį
- Nustatykite naujus būdus patekti į banko svetainę
- Venkite prieigos prie paskyros, be kita ko, iš viešų vietų.
Kaip apsaugoti el. Laiškus nuo sukčiavimo programoje „Outlook 2010“ ir 2016 m
Jei el. Pašto tvarkyklė, kurią naudojate, yra „Outlook“, toliau pamatysite, kaip funkcionaliai apsisaugoti nuo sukčiavimo programoje „Outlook 2010“ ir „Outlook 2016“.
„Outlook 2010“ einame į skirtuką Pradėti, grupė Pašalinti ir ten mes išskleidžiame failą Nepageidaujamas laiškas kur mes pasirinksime eilutę Šlamšto el. Pašto parinktys:
Rodomame lange įsitikiname, kad langelis Išjungti nuorodas ir kitas kenkėjiškų pranešimų funkcijas (rekomenduojama) yra aktyvus. Spustelėkite Taikyti, tada Gerai, kad pritaikytumėte pakeitimus.
Tokiu būdu neleisime tokio tipo pranešimams pasiekti „Outlook“ paskyros ir galėsime apsaugoti savo el. Laiškus nuo sukčiavimo.
Pastaba„Outlook 2016“ procedūra yra identiška, ji taikoma „Outlook 2013“.
Konfigūruokite „Gmail“, kad išvengtumėte sukčiavimo el. Laiškų
Jei paskyra, kurią naudojame, yra „Gmail“, laimei, galėsime atlikti kai kuriuos pakeitimus, kurie padės išvengti tokio tipo el. Laiškų ir taip sumažins užkrėtimo riziką.
Pirmas dalykas, kurį turime padaryti, yra įvesti „Gmail“ paskyrą ir eiti į paskyros nustatymus, esančius viršutiniame dešiniajame kampe. Kai jau čia, mes turime eikite į skirtuką „Laboratorijos“ kur galėsime suaktyvinti pačias įvairiausias konfigūracijas.
Turime pažvelgti į vieną iš pirmųjų variantų „Galimos laboratorijos“ ir įjunkite skirtuką „Patvirtinimo piktograma patvirtintiems siuntėjams“. Kai tai pasirenkama, turime išsaugoti pakeitimus.
Dabar savo el. Laiške matome, kaip visų tų siuntėjų, kurie buvo patvirtinti, kairėje el. Laiško pusėje rodomas geltonas raktas. Jei taip nėra, tai reiškia, kad el. Paštas nebuvo patvirtintas.
Tie el. Laiškai, kuriuose nėra rakto, nebūtinai turi būti sukčiavimas savo pusėje, bet su jais turime būti atsargesni. Norėdami tuo įsitikinti, galime įeiti į vidų ir į rodyklę, esančią tiesiai po el. Pašto adresu, kur parašyta „man“, turime ją parodyti ir patikrinti, ar adresas tikrai teisingas.
Nepaisant to, turime nepamiršti, kad jei mums nėra aišku, kad paštas yra teisėtas, bet kokiu atveju neturėtume jam atsakyti arba pasiekti mums pateiktas nuorodas jei tai padarysite, kad išvengtumėte bet kokio pavojaus. Aptikę tokio tipo laiškus, turime juos pažymėti.
PastabaTurime prisiminti, kad NIEKADA neturėtume įvesti jokių asmens duomenų el. Laiškuose, kuriuose to prašoma, ir, žinoma, ne banko sąskaitos numerio, slaptažodžio ir pan. Jei jie atsiųs mums nuorodą tai padaryti, turime pažymėti tą el. Laišką kaip šlamštą. Joks juridinis asmuo neprašys iš mūsų tokio tipo duomenų paštu.
Mes visada turime užtikrinti, kad įvesdami asmens duomenis, mes tai darome oficialiuose puslapiuose su „https“ sauga, kad užtikrintume, jog ryšys yra užšifruotas ir patikrintas.
Interneto pasaulyje, kuriame mes net nesuvokiame daugybės išpuolių, nėra jokių atsargumo priemonių. Mes neturėtume pasitikėti savimi, nes atsakomybė užpulti priklauso nuo mūsų atsargumo ir dėmesio visose šiose srityse.
Prisiminkime rūpestingumą, kurio turime imtis kiekviename pranešime, kurį gauname, nes masinis sukčiavimo siuntimas nepasirenka tam tikro vartotojo ir mes galime pakliūti į jo spąstus, kurie daro didelę įtaką mūsų ekonominiam, emociniam ir asmeniniam stabilumui, taigi šie patarimai visada bus vienu žingsniu priekyje nusikaltėlių.
Todėl tikimės, kad jūs taip pat vertinate savo saugumą ir duomenis, kaip ir mes.
