Enciklopedijų ir paieškų istorija

Nors dabar mums tai atrodo pats kasdieniškiausias dalykas pasaulyje, prieš kelerius metus buvo nedaug, kurie pasinaudojo šia platforma, kaip pagrindiniu informacijos paieškos metodu.

„Microsoft Encarta“

Iki 1993 m. Paskelbė „Microsoft Corporation“ „Microsoft Encarta“, baigėsi skaitmeninė daugialypės terpės enciklopedija (ispanų kalba nuo 97 versijos), kuri baigėsi 2009 m. Ši enciklopedija DVD-ROM formatu arba keliais kompaktiniais diskais buvo nuoroda visiems, kuriems reikėjo informacijos nuo tada, kai popierinės enciklopedijos pradėjo pasenti.
„Encarta“ ne tik turėjo informacijos, bet ir buvo papildyta nuotraukomis, iliustracijomis, garso klipais, [color = # 252525] vaizdo įrašais, interaktyviais elementais, grafikais, žemėlapiais, geografiniu atlasu ir įrankiais mokinių užduotims spręsti. [ /Spalva]
[color = # 252525] Per visą tą laiką milijonai vartotojų ugdėsi žinodami šią enciklopediją, nes įtraukta licencijuota medžiaga iš vietinių ir nacionalinių šaltinių, pritaikyta kiekvienos šalies poreikiams. [/ color]
[color = # 252525] 2009 m. kovo mėn. „Microsoft“ paskelbė, kad nutrauks šios programinės įrangos pardavimą, teigdama, kad naujas būdas ieškoti vartotojo informacijos, taigi ir tradicinių informacinių medžiagų rinkų nuosmukis. [/ color]
[color = # 252525] Tokiu būdu „Encarta“ ją uždaro ir užleidžia vietą kitoms informacijos paieškos nuorodoms. [/ color]

Vikipedija

[color = # 252525] Jei skaitote šį straipsnį, labai didelė tikimybė, kad kada nors pasikonsultavote su Vikipedija. [/ color]
[color = # 252525] Palikus popierines enciklopedijas ir anksčiau minėtą „Encarta“, pasirodo Vikipedija - nemokama enciklopedija, kurios pradžia - 2001 m. sausio 15 d., kaip projektas anglų kalba ir kuri pakeis informacijos paieškos eigą per žiniatinklį. [/ color]
[color = # 252525] Pradinė idėja, tai yra sukurti nemokamą ir visiems prieinamą enciklopediją bendradarbiaujant, netrukus buvo atkurta kitomis kalbomis. [/ color]
[color = # 252525] Prieš tai, 2000 m., buvo sukurtas „Nupedia“ - projektas, kuris taip pat yra nemokama enciklopedija, tačiau pagrįstas peržiūros procesu, nes jame dalyvauja mokslininkai, daugiausia daktarai ir akademikai. [/ color]
[color = # 252525] Dėl lėto progreso atsiranda „Wikipedia“, kurios pradinis tikslas buvo paspartinti straipsnių kūrimą, nes jiems nebuvo būtina atlikti ekspertų peržiūros. [/ color]
[color = # 252525] Turiu pažymėti, kad tai yra [/ color] [color = # 0b0080] ne pelno siekianti organizacija [/ color] [color = # 252525], kurios finansavimas paremtas aukomis. [/ color]
Privalumas[color = # 252525] Yra trys pagrindinės „Wikipedia“ projekto savybės, dėl kurių jis labai naudingas jo naudotojams: [/ color]

• Tai [color = # 0b0080] enciklopedija [/ color], kurioje galite rasti informacijos rinkimo, saugojimo ir perdavimo struktūriškai.
• Tai yra [color = # 0b0080] wiki [/ spalva], taigi, su nedidelėmis išimtimis, jį gali redaguoti bet kas.
• Jis yra iš [color = # 0b0080] atviro turinio [/ color].

Trūkumai[color = # 252525] Kadangi tai yra atviras puslapis, kiekvienas gali jame paskelbti, nes nėra turinio stebėjimo, todėl: [/ color]

• [color = # 252525] Joje pateikta informacija nėra 100% patikima [/ color]
• [color = # 252525] Kiekvienas gali paskelbti turinį [/ color]
• [color = # 252525] „Wiki“ negali nuspręsti, koks turinys yra geriausias[/Spalva]

[color = # 252525] Na, visa tai pasakę, šiuo metu galime priskirti „Wikipedia“ kaip interneto naudotojų karalienės enciklopediją, kurioje kasdien lankosi milijonai žmonių ir milijonai vartotojų, kurie ją kūrė. [/ color]

„Google“

[color = # 252525] Jei mums reikia ieškoti visko, kas tik šauna į galvą, yra „GOOGLE“, kad išgelbėtume savo gyvybes ir per kelias sekundes pateiktume tūkstančius ir tūkstančius atsakymų, dėka jos paieškos variklio. [/ color]
[color = # 252525] Tai tarptautinė amerikiečių įmonė, kuri specializuojasi gaminiuose ir paslaugose, susijusiose su [/ color] internetu, programine įranga, elektroniniais prietaisais [color = rgb (37,37,37)] ir kitomis technologijomis. [/ color]
[color = # 252525] Tiesa, kad kalbėjome apie enciklopedijas, tačiau kai kalbame apie „Google“, galime ją vadinti didžiausia „dienos enciklopedija“ pasaulyje. [/ color]
[color = # 252525] Tai puikus pasaulio etalonas, kai kalbama apie paieškos variklius ir interneto turinį. [/ color]
[color = # 252525] Turėdama daugiau nei milijoną serverių ir duomenų centrų visame pasaulyje, „Google“ kasdien gali apdoroti daugiau nei 1 milijardą paieškos užklausų [/ color]
[color = # 252525] Jei ieškome visame pasaulyje, pagal tarptautinį žiniatinklio reitingą jų paieškos variklis yra lankomiausia svetainė. [/ color]
[color = # 252525] Galėtume tai pavadinti enciklopedija, kurią turime po ranka, savo mobiliajame įrenginyje, planšetiniame kompiuteryje, kompiuteryje … 24 valandas per parą, 365 dienas per metus. [/ color]
„Google“ paieškos variklis yra toks galingas, kad galime atlikti išsamiausias ir naudingiausias paieškas. Pavyzdys gali būti, kaip gauti išsamią informaciją apie „LinkedIn“ profilius. Potencialas yra didžiulis.
[color = # 252525] Kūrėjų dėka mums pasipriešinanti informacija yra minimali. [/ color]

Solvetiškas

[color = # 252525] „Solvetic“ yra savotiška „enciklopedija“, skirta tiems, kurie mėgsta technologijas, arba tiesiog tiems žmonėms, kurie neabejoja technologiniu pasauliu ir internetu. [/ color]
[color = # 252525] Dėl žiniatinklio turinio kiekio ir galimybės užduoti klausimų jo specialistams, mes turime galimybę žinoti ir atsakyti į viską, kas mus labiausiai domina, susijusį su šia sritimi. [/ color]
[color = # 252525] Todėl nedvejodami, jei jums reikia pagalbos šiame sudėtingame pasaulyje, pvz., technologijoje, nedvejokite ir eikite į „Solvetic“, kad atsakytumėte į visus klausimus, sužinotumėte, žinotumėte smalsumą ar tiesiog informuotumėte save [/Spalva]