Šioje pamokoje mes pristatysime sprendimą tiems žmonėms, kurie nori atrasti „Linux“ pasaulį, bet nedrįsta žengti žingsnio - ištrinti „Windows“ ir įdiegti „Ubuntu“ savo fizinėje mašinoje. Kaip sukurti virtualią mašiną naudojant „VirtualBox“.
Pirmas dalykas, kurio mums reikės, yra atsisiųsti šias dvi programas:
Atsisiųskite „VirtualBox“
Atsisiųskite „Ubuntu“
Atsisiuntę galime pradėti kurti virtualią mašiną.
1. Kaip sukurti virtualią „Ubuntu VirtualBox“ mašiną
1 žingsnis
Įdiegę „VirtualBox“, pagrindiniame lange spustelėkite mygtuką Naujas
DIDELIS
Pasirodys šis meniu, kuriame įrašysime pavadinimą, pasirinksime įdiegtos OS šeimą (šiuo atveju „Linux“), o kai šeima bus pasirinkta, pasirinksime platinimą (vardas, suteiktas skirtingai OS Linux šeima), kurią ketiname virtualizuoti, mūsų atveju tai bus 64 bitų „Ubuntu“ pamokoje.
2 žingsnis
Kitas žingsnis - pasirinkti kiek RAM atminties ketiname priskirti savo virtualizuotam „Ubuntu“, su 1 GB turėtų pakakti, bet įsitikinkite sklandžiai, mes skirsime 2 GB, Mes atliekame šį skyrių, nes nuo „Ubuntu“ 11.04 versijos ji įdiegė darbalaukio aplinką, žinomą kaip „Unity“, dėl kurios per trumpą laiką galime pamiršti „Windows“.
Mes galime perkelti žymeklį išilgai juostos arba parašyti sumą tiesiai laukelyje dešinėje.
3 žingsnis
Toliau sukursime failą, kuris imituos mūsų fizinį kietąjį diską.
Kietojo disko parinktys
- Nepridėkite virtualiojo kietojo disko: Jei nepridėsime kietojo disko, OS nebus galima įdiegti.
- Sukurkite virtualų standųjį diską dabar.
- Naudokite esamą virtualiojo kietojo disko failą: Ši parinktis suteikia mums galimybę naudoti standųjį diską, kurį jau turime ir norime naudoti, šiuo atveju OS jau būtų įdiegta, o „Ubuntu“ diegimo veiksmai šioje pamokoje nebūtini.
Būdami nauja mašina, mes pasirinksime Sukurkite virtualų standųjį diską dabar
4 žingsnis
Sukūrę standųjį diską, turėsime pasirinkti failo formatą, o „VirtualBox“ suteikia galimybę pasirinkti vieną iš šešių formatų.
Kietojo disko failo formatavimo parinktys
- VDI (virtualus disko vaizdas): Vietinis „VirtualBox“ formatas.
- VMDK (virtualios mašinos diskas): Vietinis „VMWare“ formatas, įdomu pasirinkti, ar virtualiai mašinai paleisti naudojame ir „VirtualBox“, ir „VMWare“.
- VHD (virtualus kietasis diskas): Vietinis virtualus kompiuterio formatas.
- HDD (lygiagretusis kietasis diskas): „Parallels“ įmonės patentuotas formatas, paprastai naudojamas debesies saugojimui.
- QED (QEMU patobulintas diskas)
- QCOW („QEMU Copy-On-Write“)
5 žingsnis
Kituose dviejuose žingsniuose mes pasirinksime Dinamiškai užsakytas iki maksimalaus leistino 2 TB dydžio, ką tai reiškia Dinamiškai užsakytas? reiškia, kad net jei pasirinkome maksimalų dydį, pavyzdžiui, 50 GB, virtualios mašinos failas padidės, kai diegsime programas arba pridėsime ne daugiau kaip 50 GB failų, jei vietoj to pasirinkome Fiksuotas dydis, virtualios mašinos failas mūsų kietajame diske užimtų 50 GB, nes jie jau buvo rezervuoti, nepaisant to, kad naujai įdiegta mašina neužims daugiau nei 2 GB.
Taip pat mes taip pat pasirinksime kelią, kuriuo bus išsaugotas virtualios mašinos failas, pagal numatytuosius nustatymus failas išsaugomas aplanke Vartotojai \ * vartotojo vardas * \ * mašinos pavadinimas *
6 žingsnis
Kai baigsite kurti mašiną, ji grąžins mus į pagrindinį „VirtualBox“ meniu, kuriame pasirodys mašina, sukurta pradėti diegti „Ubuntu“, spustelėdami Pradėti.
DIDELIS
Kai mašina paleidžiama, turime pasirinkti anksčiau atsisiųstą „Ubuntu ISO“, kad galėtume pasiekti ISO, turime spustelėti dešinėje esančio aplanko piktogramą.
2. Kaip įdiegti „Ubuntu 15.10“ 64 bitų „VirtualBox“
Dabar, kai teisingai pasirinkome „Ubuntu ISO“, paaiškinsime įvairius veiksmus, kuriuos rasime, kaip jį įdiegti.
1 žingsnis
Pirmajame diegimo etape mes galėsime pasirinkti kalbą, kuria norime ją įdiegti, pagal nutylėjimą pasirinkta anglų kalba.
DIDELIS
2 žingsnis
Pasirinkus kalbą, pats diegimas užtikrins, kad bus įvykdyti keli reikalavimai, pvz., Pakankamai vietos diske ar interneto ryšys. Taip pat rekomenduojama suaktyvinti žymės langelį Diegdami atsisiųskite naujinius Tai sutaupys mus nuo to, kad vėliau sugaišime daugiau laiko, kai įdiegsime „Ubuntu“.
3 žingsnis
Toliau rinksimės Ištrinkite diską ir įdiekite „Ubuntu“ Kadangi esame nauja mašina, mums negresia duomenų praradimas.
Diegimo tipo parinktys
- Šifruoti „Ubuntu“ diegimą: Jei užšifruosime „Ubuntu“, turėsime didesnį saugumą (niekas negalės pasiekti mūsų failų be slaptažodžio), tačiau galime prarasti iki 20% našumo.
- Diegdami „Ubuntu“ naudokite LVM: LVM leidžia lanksčiau keisti savo skaidinius.
Pasirinkę norimas parinktis, spustelėkite Įdiegti dabar, pasirodys langas, kuriame bus prašoma patvirtinti pakeitimus, kuriuos ketinama atlikti, spustelėsime Tęsti.
Kitame žingsnyje jis paprašys mūsų vietos nustatyti laiką, kai vieta bus įvesta, kitas žingsnis bus pasirinkti numatytąją kalbą, kuri bus priskirta mūsų klaviatūrai, vėliau bus galima pridėti daugiau.
4 žingsnis
Galiausiai turėsime įvesti tik savo vardą, pakeisti, jei pageidaujama, įrangos, kuri automatiškai sugeneruoja diegimą, pavadinimą, užpildyti vartotojo lauką (tai bus tas, su kuriuo mes prieiname prie sistemos) ir atitinkamą slaptažodį.
Diegimas leidžia pasirinkti vieną iš dviejų variantų Prisijunkite automatiškai arba Norėdami prisijungti, paprašykite mano slaptažodžioJei pasirinksime pirmąjį, visi galės naudotis sistema. Kaip papildomą variantą turime Šifruoti mano asmeninį aplanką kad, kaip minėta anksčiau, bet kokio tipo šifravimas mažina našumą.
Kai šis veiksmas bus baigtas, reikės tik palaukti, kol diegimas paprašys iš naujo paleisti mašiną.
