Pašto serverio konfigūravimas „Fedora 23“

Be jokios abejonės, pašto serveriai yra esminė šiuolaikinio bendravimo dalis, nes be jų būtų neįmanoma siųsti ir gauti el. Mūsų laikais el. Laiškai susideda iš kliento / serverio architektūros, žinome, kad laiškai kuriami naudojant specialią šiam tikslui skirtą programinę įrangą, ši programa siunčia pranešimą į serverį ir savo ruožtu serveris persiunčia pranešimą gavėjo serveriui.

Kad šis ciklas ir toliau vyktų nuolat, yra daugybė protokolų, kuriuos labai svarbu žinoti, kad pranešimai išsiųstų ir gautų teisingai.
Pažvelkime į kai kuriuos iš šių protokolų (kai kurie prisimena sąvokas, o kiti juos sustiprina)

SMTP (paprasto pašto perdavimo protokolas)Pagrindinis SMTP tikslas yra perkelti el. Paštą ar paštą iš dviejų (2) pašto serverių. „Fedora 23“ naudotojas gali sukonfigūruoti SMTP savo vietiniame kompiuteryje, kad galėtų tvarkyti su paštu susijusius klausimus, tačiau taip pat turime galimybę konfigūruoti nuotolinius serverius visiems siunčiamiems SMTP pranešimams.
Kažkas labai svarbaus SMTP protokole yra tai, kad jam nereikia autentifikuoti.

POP (pašto tarnybos protokolas)„Fedora 23“ POP protokolas yra „Dovecot“, kuris yra „Dovecot“ pakuotėje, ir norėdami jį įdiegti galime naudoti komandą:

 # dnf įdiegti balandį

Naudojant POP serverį, el. Laiškus atsisiunčia kliento el. Pašto programos. POP geriausiai tinka vartotojams, kurie turi el. Pašto skaitymo programas. Šiuo metu yra keletas POP protokolo versijų, tokių kaip:

• POP3
• APOP
• KPOP
• ir kt.

IMAP (interneto pranešimų prieigos protokolas)Kaip ir naudojant POP protokolą, IMAP pagal numatytuosius nustatymus yra „Fedora 23“ kartu su „Dovecot“ paketu. Kai naudojame IMAP serverį, pranešimai lieka ten ir vartotojai gali juos skaityti ar keisti, taip pat IMAP leidžia pašto programoms kurti, pervardyti arba ištrinti katalogus serveryje, kad pranešimai būtų tvarkomi.

Pažvelkime į „Dovecot“; Mes jau komentavome, kad POP ir IMAP protokolai yra įtraukti į „Dovecot“ paketą ir šiuos protokolus galima sukonfigūruoti maršrute /etc/dovecot/dovecot.conf

Įdiekite ir sukonfigūruokite „Dovecot“

Jei norime sukonfigūruoti „Dovecot“ paleisti POP, galime atlikti šį procesą. Pirmasis žingsnis yra įdiegti „Dovecot“ su jau minėta komanda:

 # dnf įdiegti balandį

Kai atsisiuntimas ir atitinkamas diegimas bus baigti, galime redaguoti failą dovecot.conf naudodami komandą:

 cd /etc/dovecot/dovecot.conf

Norėdami atidaryti failą, kurį naudosime nano, komanda būtų tokia:

 nano /etc/dovecot/dovecot.conf

Bus rodoma balandžių informacija, matome protokolų eilutę su mums reikalinga informacija: #protokolai = imap pop3 lmtp

Mes matome protokolų eilutę su mums reikalinga informacija: #protokolai = imap pop3 lmtp

Mes paliekame redaktorių naudodami derinį CTRL + X, mes pradedame iš naujo paleisti protokolą naudodami komandą:

 # systemctl iš naujo paleiskite balandį

Ir vėliau mes įgaliname paslaugą vykdydami komandą:

 # systemctl įgalinti balandį.

Paprastai pašto programos yra suskirstytos į tris (3) kategorijas:

Pašto transporto agentasTaip pat žinomas kaip MTA (pašto transporto agentas), jis yra atsakingas už pranešimų perdavimą tarp įrenginių, naudojant SMTP. „Fedora 23“ siūlo du MTA, apie kuriuos mes pamatysime vėliau, „Postfix“ ir „Sendmail“.

Pašto siuntimo agentasŽinomas kaip MDA (pašto pristatymo agentas), MTA jį naudoja, norėdamas pristatyti paštą tinkamam vartotojui.

Pašto naudojimo agentasTaip pat žinomas kaip MUA (pašto vartotojo agentas), jis yra kliento pašto programos sinonimas ir leidžia atidaryti bei redaguoti gaunamus ir siunčiamus pranešimus.

Įdiekite ir sukonfigūruokite „Postfix“

Pakalbėkime šiek tiek apie „Postfix“, „Postfix“ yra atvirojo kodo programinė įranga, su kuria galime atlikti visas užduotis, susijusias su pranešimų siuntimu ir priėmimu. „Postfix“ gali būti sukonfigūruotas priimti ryšius iš įrenginių, kurie nėra vietiniame kompiuteryje, „Postfix“ konfigūracijos failai palaiko iki 250 direktyvų.

Į Įdiekite „Postfix“ mūsų „Fedora 23“ vykdysime komandą:

 # dnf -y įdiegti postfix

Norėdami pamatyti failus, sudarančius „Postfix“, galime įvesti kelią cd / etc / postfix

Dažniausiai naudojami šie failai:

• Prieiga: Jis naudojamas prieigai valdyti, o šis failas leidžia nustatyti, kuriems kompiuteriams leidžiama prisijungti prie „Postfix“.

• Pagrindinis.cf: Tai yra „Postfix“ pasaulinės konfigūracijos failas, šiame faile randame daugumą konfigūracijų.

• Master.cf: Šis failas leidžia mums redaguoti „Postfix“ elgesį įvairiais procesais.

• Transportas: Tai leidžia mums susieti įvairius įrenginių adresus.

Norėdami redaguoti bet kurį failą, kurį naudosime, nano, pavyzdžiui, nano main.cf, jis atidarys šį langą:

Jei norime pamatyti transporto turinį, įvesime komandą:

 nano transportas

Bus rodoma:

Kai keičiame bet kurį iš šių failų, turime iš naujo paleisti paslaugą naudodami komandą:

 # systemctl iš naujo paleiskite postfix

„Postfix“ paslaugos paleidimas iš naujo

Kaip administratoriai atlikti postfix pagrindinė konfigūracija turime redaguoti failą pagrindinis.cf Norėdami gauti ir išsiųsti pranešimus, mes atidarome failą vykdydami šią komandą „postfix“ aplanke:

 nano main.cf

Pagrindiniai parametrai, kuriuos reikia sukonfigūruoti, yra šie:

• Ant linijos mano domenas mes galime pašalinti maišą # ir pakeisti domain.tld su naudojamo pašto serverio domenu.
• Ištrinti komentarą myorigin = mano domenas
• Ištrinkite eilutę mano šeimininko vardas ir mes galime pakeisti host.domain.tld su komandos pavadinimu.
• Ištrinkite eilutę mano tinklai ir IP adresą 168.100.189.0/28 turime pakeisti IP adresu, galiojančiu prijungiant įrenginius.
• Ištrinti komentarą iš inet_interfaces.
• Iš naujo paleiskite Postfix paslauga.

Įdiekite „Sendmail“

Kitas variantas, kurį turime, yra „Sendmail“, pagrindinis „Sendmail“ tikslas yra saugiai perkelti laiškus tarp įrenginių naudojant SMTP protokolą: Reikėtų pažymėti, kad „Sendmail“ jau paliekamas, o šiuo metu naudojamas „Postfix“, tačiau mes matysime „Sendmail“ diegimo procesas.
Norėdami įdiegti „Sendmail“ „Fedora 23“, naudosime komandą:

 # dnf įdiegti sendmail

Mes sutinkame su paketų atsisiuntimu ir juos atsisiųsdami bei įdiegę turime įdiegti sendmail -cf paketas, tam mes naudojame komandą:

 dnf įdiegti sendmail -cf

Kelias, kuriame galime rasti „Sendmail“ konfigūracijos failą /etc/mail/sendmail.cf

Kelyje / etc / mail matome šiuos labiausiai redaguotus failus:

• Prieiga: Šiame faile nurodoma, kurios sistemos gali naudoti „Sendmail“ el.
• Vietiniai šeimininkų pavadinimai: Šiame faile nurodomi įrenginių slapyvardžiai
• Dominuojamas: Nurodykite domenų vardus, kuriuos norite susieti

Įdiekite ir sukonfigūruokite „Fetchmail“

Kita „Fedora 23“ alternatyva yra „Fetchmail“ naudojimas, kuris yra atsakingas už pranešimų gavimą iš nuotolinių serverių ir jų pristatymą į vietinę MTA. „Fetchmail“ gali dirbti su POP3 ir IMAP protokolais.

Į įdiekite „Fetchmail“ naudosime komandą:

 # dnf įdiegti fetchmail

Mes priimame atsisiuntimą ir laukiame, kol sistema užbaigs diegimo procesą. „Fetchmail“ yra individualiai sukonfigūruotas naudojant failą .fetchmailrc, šis failas patvirtina, ar nuotoliniame serveryje yra pranešimų, kuriuos reikia atsisiųsti, ir šie pranešimai siunčiami į įrenginio 25 prievadą atitinkamam nuskaitymui.
.Fetchmailrc faile yra trys pagrindiniai 3 parametrai:

• Visuotinės parinktys: Jie yra atsakingi už „Fetchmail“ valdymo nurodymų pateikimą.

• Serverio parinktys: Nurodykite visą su serveriu susijusią informaciją, pvz., Pavadinimą, prievadus ir pan.

• Vartotojo parinktys: Jame yra su vartotojais susijusi informacija, pvz., Jų vardai, slaptažodžiai ir kt.

MTA (pašto transporto agento) konfigūracijaKadangi žinome, kad MTA yra būtina, kad pranešimas pasiektų paskirties vietą, randame tokius MTA kaip „Thunderbird“, „Evolution“, kurie naudojami el. Laiškams skaityti ir redaguoti. Kaip matėme, „Fedora 23“ apima du (2) „Postfix“ ir „Sendmail“ MTA, jei abu juos įdiegėme, pagal numatytuosius nustatymus bus naudojamas „Postfix“.
MDA (pašto pristatymo agento) konfigūracija„Fedora 23“ apima du (2) MDA, „Procmail“ ir „Mail“, o „Procmail“ yra patikimiausias ir saugiausias įrankis. „Procmail“ rūpinasi pranešimų filtravimu ir pristatymu teisingam gavėjui.
„Procmail“ pradeda savo užduotį kiekvieną kartą, kai MTA patalpina el. Laišką į pašto telkinį. „Procmail“ sukuria failą / etc kelyje, vadinamą .procmailrc, ir šiame faile galite redaguoti labai svarbius kintamuosius, tokius kaip:

• Numatytas: Ji yra atsakinga už numatytosios pašto dėžutės, į kurią bus dedami pranešimai, sukūrimą
• Užrakto miegas: Nustatomas laikas, išmatuotas sekundėmis, per kurį „Procmail“ naudoja failą
• „Orgmail“: Leidžia nustatyti pradinį el
• Sustabdyti: leidžia nustatyti laiką (sekundėmis), per kurį „Procmail“ pristabdys išteklių.

MUA (pašto vartotojų agentų) konfigūracijaSu „Fedora“ randame keletą MUA programų, tokių kaip „Evolution“, kurios leidžia mums atidaryti pranešimus. Dauguma MUA, sukurtų el. Laiškams peržiūrėti ir redaguoti, naudoja nuotolinį SSL, tai užtikrina pranešimo saugumą, taip pat SSL šifravimas siūlomas IMAP ir POP protokolams per SSL sertifikatus.

Jei norime sukurti pasirašytą saugos sertifikatą, turime pakeisti kelyje esantį failą dovecot-openssl.cnf:

 /etc/pki/dovecot/dovecot-openssl.cnf

Ten turime įvesti šias komandas:

 # rm -f certs /dovecot.pem private /dovecot.pem # /usr/libexec/dovecot/mkcert.sh

Tokiu būdu sukūrėme saugų sertifikatą, dabar turime eiti tokiu keliu:

 /etc/dovecot/conf.d/10-ssl.conf

Ten turime atidaryti minėtą failą naudodami nano (nano 10-ssl.conf) ir patikrinkite, ar šie duomenys yra šiose eilutėse:
ssl_cert =
ssl_key =

Galiausiai turime iš naujo paleisti „dovecot“ paslaugą naudodami komandą:

 # systemctl iš naujo paleiskite balandį

Norėdami gauti daugiau informacijos apie visa tai: