▷ Konfigūruokite „VMware“ vietiniam tinklui ✔️ „VirtualBox“ arba „Hyper-V“

Virtualizacijos problema įgauna pagreitį technologinėje aplinkoje, nes ji gali turėti kelias įvairių operacinių sistemų mašinas viename kompiuteryje, taupydama laiką, išteklius ir, žinoma, pinigus. Naudodamiesi virtualiomis mašinomis, mes, administratoriai, koordinatoriai ar IT darbuotojai, galime centralizuotai administruoti šias sistemas ir turėti galimybę išbandyti programas ar programas prieš jas paleidžiant į gamybos aplinką, iš anksto žinant jų privalumus ir galimus trūkumus.

Virtualizacija leidžia mums pasiekti daug geresnių valdymo metodų po ranka nei fiziniai įrenginiai. Nors fiziniame kompiuteryje turime priklausyti nuo aparatinės įrangos, mes galime įdiegti tik vieną sistemą ir vienam kompiuteriui gali būti tik viena apkrova; virtualios mašinos prižiūri programinę įrangą, kuri nepriklauso nuo aparatinės įrangos, išvengiant problemų, leidžiant įdiegti kelias OS, keliskart įkelti pagrindinį kompiuterį ir informacija supakuota į failus. Virtualizacijos dėka mes galime turėti daugybę privalumų diegdami programas ar atlikdami programinės įrangos testus:

Virtualizacijos pranašumai

• Infrastruktūros išlaidų mažinimas.

• Laiko, kuris buvo nutrauktas, sutrumpinimas arba pašalinimas.

• Padidėjęs atsako laikas ir bendras našumas.

• Daug greitesnė programinė įranga ir išteklių sistema.

„VMWare“ funkcijosKonkrečiai, „VMWare“ turi skirtingas galimybes prisijungti prie vietinių tinklų ir taip sukonfigūruoti „VMware“ vietiniams tinklams:

• Galite sukonfigūruoti virtualią mašiną taip, kad tilto metodu galėtumėte užmegzti ryšį su konkrečia tinklo sąsaja, kuri palaiko „iPv6“.

• Virtuali mašina galės naudoti NAT bendrinti savo IP adresą pagrindinėje sistemoje.

• Bus galima sukurti VPN tinklą ten, kur yra tik virtualios mašinos

Vartotojas gali įdiegti paprastą virtualią mašiną, jei nori sužinoti apie naujas operacines sistemas ir jose naršyti, kad suprastų savo aplinką ir dizainą. Mes puikiai žinome, kad pagrindinės virtualizacijos programos yra šios:

„VirtualBox“„VirtualBox“ yra virtualizacijos įrankis, kurį galime įdiegti savo operacinėje sistemoje kaip programą. Pagrindinis jos tikslas - leisti į jį įdiegti įvairias programas, veikiančias virtualioje aplinkoje ir tarsi tai būtų kita sistema. Tai yra viena iš labiausiai paplitusių virtualizacijos programų ir visiškai suderinama su „Windows“, „Linux“ ir „Mac“ sistemomis. Kai kurios jo savybės yra šios:

• Tai nemokama programinės įrangos priemonė.

• Jis yra nešiojamas, leidžiantis perkelti virtualias mašinas tarp skirtingų sistemų.

• Ji turi galimybę vykdyti kelis pagrindinius kompiuterius, tai yra virtualizuoti skirtingas operacines sistemas.

• Jis gali būti įdiegtas daugiaplatformiu režimu, nes jis suderinamas.

• Leiskite įdiegti svečių priedus, kad pagerintumėte našumą.

• Galite fotografuoti virtualios mašinos būseną ir taip grįžti į ankstesnį tašką.

• Naudodami „VirtualBox“ galime montuoti ISO atvaizdus.

„VMware“„VMware“ yra aktyvi įmonė nuo 1998 m., Kurios tikslas yra teikti programinę įrangą virtualizacijos klausimais. Jūsų produktai gali būti taikomi darbalaukio ar serverio programoms. Jei kalbame apie darbalaukio „VMware“, jis suderinamas su keliomis sistemomis, tokiomis kaip „Linux“, „Windows“ ar „Mac OS“, taip pat apima įvairias galimybes:

• „VMware“ darbo vieta

• „VMware Fusion“

• „VMware Player“

„VMware“ siūlo programine įranga pagrįstą virtualizacijos sistemą, kuri imituoja fizinį įrenginį su tam tikromis techninės įrangos specifikacijomis. Tai tarsi kompiuterio turėjimas, bet fiziškai jo nematant su visais jo komponentais, tokiais kaip RAM ar tinklo plokštė. Sukurdami aplinką už aparatūros ribų, galime išbandyti programinę įrangą, nebijodami sugadinti ar prisotinti mūsų originalios įrangos.

„Hyper-V“„Hyper-V“ „Microsoft“ gimė 2016 m., Kaip dviejų aukščiau paminėtų programinės įrangos konkurentų. Iš esmės tai yra virtualizavimo programinė įranga, skirta tiek operacinėms sistemoms, tiek pilniems aparatūros elementams, pvz., Standžiajam diskui. Jis taip pat gali būti naudojamas serveriuose. Mes galime rasti tris skirtingas „Hyper-V“ versijas:

• „Hyper-V“, skirta „Windows“ serveriams. Tai „Windows Server“ įrankis.

• „Hyper-V“ serveriai. Jis papildo serverių administravimą.

• „Hyper-V“ sistemoje „Windows 10.“ Jis gali būti įjungtas sistemoje „Windows 10“, atsižvelgiant į reikalavimus.

„Hyper-V“ yra iš anksto įdiegta su „Windows 10“ ir, nors jos įdiegti nereikia, ji turi būti suaktyvinta.

Kiekviena iš šių programų turi savo privalumų ir privalumų, tačiau yra ypatinga problema, apimanti visas jas ir tai yra būdas, kuriuo skirtingos mašinos bendrauja su vietiniu tinklu, sukurdamos virtualų tinklą, kuris leidžia sąveikauti ir bendrauti tarp visų mašinų . Tai gali atrodyti keista tema, tačiau šiandien šioje pamokoje bus atidžiau pažvelgta į tai, kaip šiose programose sukonfigūruoti virtualų tinklą paprastu ir visiškai funkcionaliu būdu, kad išnaudotumėte visas virtualizacijos galimybes. Mes pamatysime, kaip prijungti virtualią mašiną prie vietinio tinklo ir taip galėsime užmegzti tinklo ryšį tarp kompiuterio ir „VirtualBox“ virtualių mašinų.

1. Kaip sukurti virtualų tinklą „VMWare“

„VMware“ procesas yra galbūt vienas sudėtingiausių, tačiau jo įgyvendinimo metu jis neturi paslapties, šiuo atveju mes naudosime 4 virtualias mašinas:

DIDELIS

1 žingsnis
Pirmasis žingsnis yra atidaryti mašinas, jų neįjungus, atlikti atitinkamus kiekvieno įrenginio nustatymus.
Tam turime keletą variantų, tokių kaip:

• Tiesiog spustelėkite mašiną kairėje pusėje.

• Eikite į meniu Failas ir pasirinkite parinktį Atidaryti.

• Naudokite klavišų kombinaciją

Ctrl + O

DIDELIS

Tai atveria virtualią mašiną, bet mes dar nepaspaudėme mygtuko Įjungti šią virtualią mašiną.

2. Kaip sukonfigūruoti pirmąją „VMWare“ virtualią mašiną

Pirmoji pasirinkta mašina atlieka esminį vaidmenį, nes tai bus tiltas tarp fizinio tinklo, LAN ir virtualių mašinų.

1 žingsnis
Mes pasirenkame pirmąją mašiną ir atidarome jos konfigūraciją naudodami vieną iš šių parinkčių:

• Spustelėkite eilutę Redaguoti virtualios mašinos nustatymus.

• Pasirinkite skirtuką VM ir ten pasirinkite Nustatymai.

• Naudojant klavišų kombinaciją:

Ctrl + D

2 žingsnis
Rodomame lange pasirenkame tinklo adapterio parinktį ir suaktyviname langelį Bridged, kuris leidžia virtualią mašiną prijungti prie fizinio tinklo, leidžiant prieigą prie interneto. Spustelėkite Gerai, kad patvirtintumėte pakeitimą.

3 žingsnis
Tada dar kartą atidarome įrenginio konfigūraciją ir šį kartą pasirenkame parinktį Pridėti, esančią apačioje, kad pridėtumėte naują tinklo adapterį, kuris bendrautų su šia virtualia mašina:

4 žingsnis
Pasirinkus šią parinktį bus atidarytas šis vedlys:

5 žingsnis
Mes pasirenkame parinktį Tinklo adapteris ir spustelėkite Pirmyn, o rodomame lange suaktyviname langelį Pasirinktinis: konkretus virtualus tinklas ir pasirenkame VMnet2 tinklą:

6 žingsnis
Spustelėkite Baigti, kad pritaikytumėte pakeitimus, ir pamatysime du tinklo adapterius pirmoje virtualioje mašinoje:

DIDELIS

Iki to laiko sukonfigūruota pirmoji virtuali mašina.

3. Kaip sukonfigūruoti antrąją „VMWare“ virtualią mašiną

Kitas žingsnis yra atidaryti antrosios virtualios mašinos konfigūracijos meniu ir tinklo adapterio eilutėje pasirinkti parinktį Pasirinktinis ir pasirinkti virtualų tinklą, sukurtą pirmojoje virtualioje mašinoje VMnet2. Spustelėkite Gerai, kad išsaugotumėte pakeitimus.

4. Kaip sukonfigūruoti trečiąją „VMWare“ virtualią mašiną

Trečioji virtualioji mašina taip pat turi turėti specialią konfigūraciją, nes ji bus ketvirtosios virtualios mašinos tiltas.

1 žingsnis
Pirmiausia atidarome įrenginio konfigūraciją ir pirmąjį tinklo adapterį nustatome kaip pasirinktinį ir pasirenkame virtualų tinklą VMnet2. Spustelėkite Gerai, kad pritaikytumėte pakeitimus.

2 žingsnis
Mes vėl atidarome konfigūraciją ir spustelėkite parinktį Pridėti, pasirinkite Tinklo adapteris, suaktyvinkite langelį Tinkintas ir nustatykite virtualų tinklą VMnet3, kuris bus ketvirtosios virtualios mašinos tiltas. Spustelėkite Baigti, kad pritaikytumėte pakeitimus.

5. Kaip sukonfigūruoti ketvirtąją „VMWare“ virtualią mašiną

1 žingsnis
Pirmasis žingsnis yra prieiga prie įrenginio konfigūracijos, o lauke Tinklo adapteris pasirenkame anksčiau sukurtą virtualų tinklą VMnet3. Spustelėkite Gerai, kad išsaugotumėte konfigūraciją.

2 žingsnis
Šioje ketvirtoje mašinoje turime atlikti papildomą procesą, nes šiai mašinai būtina sukurti du virtualius tinklus, kad jos ryšys būtų teisingas su kitomis mašinomis. Norėdami tai padaryti, turėsite paleisti virtualiojo tinklo redaktorių, kurį pasiekiame meniu Redaguoti:

DIDELIS

3 žingsnis
Atidarius jis turi turėti administratoriaus teises, matysime šią aplinką:

4 žingsnis
Ten spustelime parinktį Pridėti tinklą ir pirmiausia pridedame virtualų tinklą VMnet2. Spustelėkite Gerai.

5 žingsnis
Mes pakartojame virtualiojo tinklo „VMnet3“ procesą:

6 žingsnis
Kai šie tinklai bus pridėti, juos galėsime pamatyti redaktoriuje:

6. Konfigūruokite DHCP „VMWare Virtual Machine“

Kitas žingsnis yra apibrėžti kiekvieno adapterio DHCP adresų diapazoną ir, jei norime, galime palikti iš anksto nustatytą arba pridėti naują diapazoną. Norėdami tai padaryti, spustelėkite kiekvieno tinklo DHCP nustatymų parinktį ir sukonfigūruokite jo adresų diapazoną:

Konfigūruokite DHCP pirmoje virtualioje mašinojeKai šios vertės bus apibrėžtos, mes įjungiame keturias virtualias mašinas ir kaip svarbų tašką įgaliname ugniasienę 1 ir 3 mašinose, kurios atlieka tiltų vaidmenį.

1 virtualioje mašinoje mes pasiekiame adapterio konfigūraciją ir matome, kad turime du adapterius:

DIDELIS

Mes paliekame pirmąjį adapterį su numatytąja konfigūracija, nes tai bus tiltas su fizine mašina. Antrasis adapteris turi būti sukonfigūruotas naudojant tam tikrą IP adresą iš „VMnet2“ virtualiojo tinklo diapazono.

Konfigūruokite DHCP antroje virtualioje mašinoje2 virtualioje mašinoje priskiriame IP adresą adapterio virtualiojo tinklo VMnet2 diapazone.

Trečioje virtualioje mašinoje sukonfigūruokite DHCPVirtualioje mašinoje 3 reikės konfigūruoti du adapterius taip:

• Pirmajame adapteryje - adresas iš virtualaus tinklo VMnet2 diapazono.

• Antrame adapteryje - IP adresas, esantis virtualaus tinklo VMnet3 diapazone.

Konfigūruokite DHCP ketvirtoje virtualioje mašinojeGaliausiai 4 virtualioje mašinoje nustatome virtualiojo tinklo VMnet3 diapazono IP adresą:

Taip sukonfigūravome tinklo parametrus keturiose virtualiose mašinose.

7. Prijunkite virtualios mašinos virtualią mašiną prie interneto VMWare

1 žingsnis
Mes galime pinguoti iš 1 virtualios mašinos į 2 ar 3 virtualią mašiną, kad patikrintume jos ryšį:

DIDELIS

2 žingsnis
Arba galime pasiekti naudodami „Windows Explorer“ tinklo parinktį, kad pasiektume kitų virtualių mašinų bendrinamų aplankų turinį:

DIDELIS

8. Kaip sukurti virtualų tinklą „VirtualBox“

„VirtualBox“ procesas yra daug paprastesnis ir praktiškesnis.
Šiuo atveju naudosime dvi virtualias mašinas.

Pirmasis mašinos nustatymasMes pasirenkame pirmąją mašiną, kuri bus tilto mašina tarp vietinio ir virtualiojo tinklo, ir pasiekiame jos konfigūraciją vienu iš šių būdų:

• Spustelėję nustatymų piktogramą.

• Spustelėkite meniu „Mašina“ ir pasirinkite parinktį „Konfigūracija“.

• Naudojant klavišų kombinaciją Ctrl + S.

Ctrl + S

DIDELIS

Tinklo adapterių konfigūravimasPirmoje mašinoje sukursime du tinklo adapterius:

Pirmasis adapteris bus sukonfigūruotas kaip tilto adapteris, kad jis sujungtų vietinį tinklą su virtualiu:

Mes einame į skirtuką „Adapter 2“ ir ten suaktyviname langelį „Enable network adapter“ ir lauke „Connected to“ pasirenkame parinktį „Host only adapter“:

Spustelėkite Gerai, kad pritaikytumėte pakeitimus. Mes galime vizualizuoti du aktyvius tinklo adapterius:

DIDELIS

Antrasis mašinos nustatymasAntroje mašinoje vėl pasiekiame konfigūraciją, o lauke Tinklas nustatome vertę tik priegloba. Spustelėkite Gerai, kad pritaikytumėte pakeitimus.

Tokiu būdu virtualioji mašina 2 bus prijungta prie virtualios mašinos adapterio visam naršymo procesui. Matome, kad virtualioji mašina aptinka kitus:

DIDELIS

Lygiai taip pat ping veikia teisingai:

DIDELIS

9. Kaip sukurti virtualų tinklą „Hyper-V“

Kaip minėjome pradžioje, „Hyper-V“ yra „Windows 10“ funkcija, kuri turi būti suaktyvinta kelyje.
Valdymo skydas \ Programos \ Programos ir funkcijos ir ten pasirinkite parinktį Įgalinti arba išjungti "Windows" funkcijas.

Norėdami leisti prisijungti prie interneto iš „Hyper-V“, „Windows 10“ įtraukė įrankį „Virtual switch“, kuris yra logiškas jungiklis, leidžiantis prisijungti tarp virtualių mašinų. „Hyper-V“ „Windows 10“ siūlo trijų tipų virtualius jungiklius:

VidinisŠio tipo jungiklis leidžia sukurti ryšį tarp virtualių mašinų ir fizinės įrangos (LAN).

IšorinisNaudodami tokio tipo jungiklius leisime virtualias mašinas prijungti prie išorinio tinklo ir interneto, tokiu būdu tiek virtuali mašina, tiek fizinė yra tame pačiame vietiniame tinkle.

PrivatusNaudojant tokio tipo jungiklius galima užmegzti ryšį tik tarp virtualių mašinų.

10. Kaip sukurti virtualų jungiklį „Hyper-V“

1 žingsnis
Norėdami sukurti virtualų jungiklį, atidarome „Hyper -V“ tvarkyklę, einame į meniu Failas ir ten pasirenkame parinktį Virtualių jungiklių tvarkyklė. Pamatysime:

2 žingsnis
Ten mes apibrėžiame kurimo jungiklio tipą, nes virtualių mašinų ryšys su išoriniu tinklu yra būtinas, pasirenkame išorinį jungiklį ir rodoma ši informacija. Mes nustatome adapterio pavadinimą ir suaktyviname išorinio tinklo dėžutę pasirinkdami fizinį įrangos adapterį. Kai šios vertės bus apibrėžtos, spustelėkite Taikyti.

11. Kaip sukurti išorinį jungiklį „Hyper-V“

1 žingsnis
Turėsite sukonfigūruoti tinklo parametrus sukurtame jungiklyje, tam pasirenkame virtualią mašiną ir dešiniajame skydelyje pasirenkame parinktį Konfigūracija, rodomame lange einame į tinklo adapterio eilutę ir iš dešiniojo skydelio pasirenkame jungiklis, sukurtas anksčiau lauke „Virtual Switch“.

2 žingsnis
Tokiu būdu mes įgaliname mašinų ryšį, kad būtų galima naršyti ir bendrauti.

PastabaNorėdami sužinoti daugiau apie „Hyper-V“ sistemoje „Windows 10“ ir jo ryšio procesą, galite apsilankyti šioje nuorodoje:

Tokiu būdu sukonfigūravome virtualius tinklus trijose dažniausiai naudojamose virtualizacijos programose. Jei dirbate su šiomis mašinomis ir perėjote iš vienos į kitą, taip pat išmokysime, kaip perkelti virtualią mašiną iš „VirtualBox“ į „Hyper-V“ sistemoje „Windows 10.“. Taigi galime prijungti virtualią mašiną prie interneto ir prisijungti virtuali mašina į vietinį tinklą.