IP adresai yra vienas iš tinklo elementų, būtinų valdant tinklus, nes jie leidžia atlikti tokias valdymo užduotis kaip:
- Prijunkite kompiuterį prie vietinio tinklo arba interneto.
- Nustatykite įrangos vietą ir jos veiklos būseną.
- Patikrinkite paslaugas ir daugelį kitų.
Turime dvi galimybes valdyti IP adresus bet kokio tipo sistemoje:
DHCPPasirinkus šią parinktį, serveris sukonfigūruotas dinamiškai platinti visus IP adresus, kurie buvo nustatyti anksčiau apibrėžtame diapazone, tačiau naudojant šį metodą IP adresai dažnai keičiasi.
StatinisNaudodami šią alternatyvą, mes nustatome fiksuotą įrangos IP adresą, kurį galima keisti tik rankiniu būdu.
Statinių IP adresų naudojimas yra naudingas tokiais atvejais:
- Serveris yra sukonfigūruotas ir jame turi būti naudojami vaidmenys ir paslaugos, kur, jei turėsime DHCP, šios paslaugos bus paveiktos.
- Kai tam tikra programa turi naudoti vieną IP adresą.
- Administraciniais ir paramos klausimais.
Šia galimybe „Solvetic“ mokys, kaip „Ubuntu 17.10“ galime apibrėžti statinį IP adresą tiek darbalaukio (namų), tiek serverio (verslo) lygiu.
1. „Ubuntu 17.10“ darbalaukyje nustatykite statinį IP adresą
1 žingsnis
Norėdami atlikti šį procesą, spustelėkite parinktį „Sistemos konfigūracija“, esančią kairėje sistemos pusėje:
2 žingsnis
Pasirinkus šią parinktį, bus parodytas šis langas, kuriame pasirinksime parinktį „Tinklas“:
DIDELIS
3 žingsnis
Pasirinkus Tinklo parinktį, kitas žingsnis yra redaguoti adapterio konfigūraciją, tam mes pasirenkame mygtuką „Parinktys“ pasirinkdami parinktį „Laidinis“:
DIDELIS
4 žingsnis
Naujame lange, kuris bus rodomas, einame į skirtuką „IPv4 nustatymai“, kur pamatysime:
5 žingsnis
Kaip matome tai su DHCP pagal numatytuosius nustatymus, ten turime užpildyti šiuos laukus:
Ryšio pavadinimasTen galime pavadinti pasirinkto tinklo profilį.
MetodasTen turime pasirinkti rankinį režimą.
AdresasNorėdami pridėti IP adresą, kuris bus priskirtas įrangai, spustelėkite mygtuką „Pridėti“ ir užpildykite laukus.
AdresasTai reiškia IP adresą, kurį norime nustatyti.
Tinklo kaukėTen mes apibrėžiame tinklo kaukę 255.255.255.0 arba 24. Jie abu atlieka tą pačią funkciją.
VartaiTen turime nurodyti tinklo maršrutizatoriaus IP adresą, kuris daugeliu atvejų yra 192.168.1.1 arba 192.168.0.1.
DNS serveriaiŠiuo metu galime nustatyti serverių, turinčių DNS vaidmenį, IP adresus, ten galime nurodyti IPT pateiktus adresus arba naudoti viešąjį DNS, šiuo atveju naudosime viešą „Google“ DNS (8.8.8.8 ir 8.8.4.4).
6 žingsnis
Kai nustatysime šias vertes, spustelėkite mygtuką „Išsaugoti“, kad pritaikytumėte pakeitimus. Dabar, norėdami atjungti tinklo adapterį, turime išjungti jungiklį:
DIDELIS
7 žingsnis
Dabar mes vėl jį suaktyviname, kad pritaikytume pakeitimus, ir matome, kad mūsų nustatyta konfigūracija buvo sukurta. Tokiu būdu mes nustatėme statinį IP adresą „Ubuntu 17.10 Desktop“.
DIDELIS
2. „Ubuntu 17.10“ serveryje nustatykite statinį IP adresą
Su naujuoju „Ubuntu Server“ leidimu tinklo konfigūracija visiškai pasikeitė „Ubuntu 17.10“.
„Canonical“ (kompanija, kurianti „Ubuntu Linux“ platinimą) sukūrė naują įrankį, pavadintą „Netplan“, skirtą tinklo konfigūracijai valdyti, kurį naudosime visose naujose „Ubuntu“ versijose, pradedant nuo 17.10. Senas tinklo konfigūracijos failas / etc / network / interfaces nebebus aktyvus.
„Netplan“ yra YAML tinklo konfigūracijos abstrakcija įvairioms foninėms programoms („NetworkManager“, „networkd“).
Tai programa, leidžianti lengvai sukonfigūruoti tinklą „Ubuntu“. Ją galima naudoti parašius paprastą YAML reikalingų tinklo sąsajų aprašymą su tuo, ką jie turėtų būti sukonfigūruoti, ir tai sukurs reikiamą pasirinkto atvaizdavimo įrankio konfigūraciją.
„Netplan“ nuskaito tinklo nustatymus kelyje /etc/netplan/*.yaml, kurį parašė administratoriai, montuotojai, debesų atvaizdai ar kiti operacinės sistemos diegimai. Paleisdami sistemą, sukurkite arba paleiskite konkrečius užpakalinės konfigūracijos failus, kad įrenginių valdymas būtų perkeltas į tam tikrą tinklo demoną.
1 žingsnis
Norėdami sukonfigūruoti statinį IP adresą „Ubuntu 17.10 Server“, turime nepamiršti, kad numatytasis konfigūracijos failas yra
/etc/netplan/01-netcfg.yaml2 žingsnis
Tam mes prieisime prie jo naudodami teksto rengyklę, šiuo atveju nano:
sudo nano /etc/netplan/01-netcfg.yaml
DIDELIS
3 žingsnis
Konfigūracijos sintaksė yra „Python“ programavimo kalba (.yaml formatas), todėl eilučių įtraukos yra būtinos.
Šiame faile turime sukonfigūruoti priskirtinus IP adresus ir nustatysime šiuos dalykus:
- Lauke dhcp4 nustatykite reikšmę Nr.
- Pridėkite adresų eilutę su statiniu IP.
- Pridėkite „gateway4“ liniją prie maršrutizatoriaus IP.
- Pridėkite vardų serverių eilutę su DNS serverių IP adresais (šiuo atveju „Google“).
DIDELIS
PastabaIP adreso eilutėje galima pridėti IPv6 adresą, atskirtą kableliu, ir svarbu, kad IPv6 adresą nustatytume pavienėmis kabutėmis, kitaip gausime sintaksės klaidą
'2001:1::1/64'
4 žingsnis
Pakeitimus išsaugome naudodami šį klavišų derinį:
Ctrl + O
Mes paliekame redaktorių naudodami:
„Ctrl“ + X
5 žingsnis
Mes pritaikome pakeitimus vykdydami šią eilutę:
taikomas „sudo netplan“
DIDELIS
6 žingsnis
Arba taip pat galime jį naudoti su jungikliu „-debug“, kad gautume naudingos informacijos, jei „netplan“ konfigūracijos failo analizė buvo sėkminga:
taikomas „sudo netplan“ -derinys
DIDELIS
7 žingsnis
Norėdami patvirtinti priskirtą IP adresą, galime naudoti komandą ifconfig:
DIDELIS
3. Konfigūruokite DHCP naudodami „Netplan“ „Ubuntu 17.10“ serveryje
1 žingsnis
Norėdami tai padaryti, turime dar kartą pasiekti minėtą konfigūracijos failą:
sudo nano /etc/netplan/01-netcfg.yaml2 žingsnis
Ten mes turime ištrinti anksčiau įvestas eilutes ir nustatyti „dhcp4“ reikšmę taip:
DIDELIS
PastabaJei naudosime IPv6, turime pridėti eilutę
dhcp6: taip
3 žingsnis
Mes pritaikome pakeitimus vykdydami šią eilutę:
taikomas „sudo netplan“
4. „Ubuntu 16.10“ nustatykite statinį IP adresą
Jei turite „Ubuntu 16“, statinio IP adreso nustatymo procesas yra toks.
1 žingsnis
Pirma, mes pateksime į tinklo konfigūracijos failą vykdydami šią eilutę:
sudo nano / etc / network / interfaces
DIDELIS
2 žingsnis
Ten matome savo tinklo sąsajos pavadinimą ir matome, kad ją apibrėžia DHCP. Ten mes pakeisime šiuos dalykus:
- Žodį dhcp keičiame į statinį.
- Pridedame adreso, tinklo kaukės ir šliuzo linijas su atitinkamais IP adresais.
DIDELIS
3 žingsnis
Pakeitimus išsaugome naudodami šį klavišų derinį:
Ctrl + O
Mes paliekame redaktorių naudodami:
„Ctrl“ + X
4 žingsnis
Galiausiai iš naujo paleidžiame tinklo paslaugas vykdydami šią eilutę. Tokiu būdu mes galime nustatyti statinį IP adresą Ubuntu 16.04 ir 16.10.
sudo /etc/init.d/networking restart
DIDELIS
Mes matėme, kaip statinis IP adresas apibrėžiamas įvairiuose „Ubuntu“ leidimuose, todėl turime šią galimybę atlikti kai kurias valdymo užduotis ar reikalavimus, kurie gali atsirasti tam tikru momentu.
