Kietasis diskas yra vienas iš esminių ir esminių bet kurio kompiuterio komponentų, nes jame įdiegiama operacinė sistema, programos ir naudojama saugoti visą mūsų informaciją bei kurti atsarginę jos kopiją.
Šiuo metu yra didelės talpos standžiųjų diskų, tačiau po truputį ši vieta užimama nauja informacija, o saugojimo riba pasiekia aukščiausią ribą, o tai gali sukelti neatitikimų, tokių kaip perkrovimas, išjungimas, atidaromų failų blokavimas, lėtumas ir dar daugiau, nesvarbu tipo vartotojams, patartina nuolat stebėti šį pajėgumą ir šiandien mes išmoksime patikrinti, ar kietasis diskas naudojamas realiuoju laiku „Linux“ aplinkoje.
1. Peržiūrėkite vietos diske informaciją naudodami komandą „df“ „Linux“
Komanda df buvo sukurta tam, kad paprastu būdu pateiktų informaciją apie bendrą, užimtą ir laisvą vietą mūsų operacinės sistemos diske.
Naudojant komandą df, bus rodoma informacija apie failų sistemą, kurioje yra kiekvienas failas, arba pagal numatytuosius nustatymus apie visas esamas failų sistemas.
1 žingsnis
Pagrindinė šios komandos naudojimo sintaksė yra tokia:
df [parinktys] [įrenginys]2 žingsnis
Mes galime tiesiogiai naudoti komandą df, o gautas rezultatas bus toks:
DIDELIS
3 žingsnis
Čia pamatysime kiekvieną failų sistemą su tokia informacija:
- Panaudota erdvė
- Laisva vieta
- Vieta, kur jis sumontuotas ir pan.
Mes galime naudoti parametrą -h norėdami peržiūrėti šią informaciją skaitomu formatu:
df -h
DIDELIS
5 žingsnis
Naudojant komandą df bus galima gauti tikslią informaciją apie įrenginį ar prijungimo tašką, pavyzdžiui, jei norime pamatyti išsamią informaciją apie tašką / dev / sda, vykdysime šiuos veiksmus:
df / dev / sda6 žingsnis
Arba galime pamatyti išsamią konkretaus maršruto informaciją, pavyzdžiui:
df / namai
DIDELIS
7 žingsnis
Čia išsiskiria šie stulpeliai:
Failų sistemaNurodo tvirtinimo taško šaltinį, kuris paprastai yra įrenginys.
1K blokaiTai yra bendras blokų skaičius.
NaudotasNurodo naudojamų blokų skaičių.
GalimaTai galimų blokų skaičius.
Naudokite procentąRodo procentą, panaudotą, padalytą iš dydžio.
MontuojamasTai yra taikinys arba tvirtinimo taškas.
8 žingsnis
Komanda df suteikia mums galimybę nurodyti tik tuos stulpelius, kurie turi būti rodomi, tam naudosime šią sintaksę:
df -išvestis = laukas1, laukas2, …9 veiksmas
Pavyzdžiui, galime atlikti šiuos veiksmus:
df -output = šaltinis, naudojamas, avail / home /10 žingsnis
Rezultatas bus tik trys pasirinkto taško stulpeliai:
DIDELIS
11 žingsnis
Norėdami peržiūrėti visus galimus laukus, galime įvykdyti šią eilutę:
df -o
DIDELIS
12 žingsnis
Taip pat turime šias naudojimo alternatyvas:
df -hRodo duomenis žmogaus formatu.
df -mRodo išvestį megabaitais.
df -kRodoma išvestis kilobaitais, numatytoji vertė.
13 žingsnis
„Linux“ turi sistemą, vadinamą „inode“, „inode“ iš esmės yra duomenų struktūra failų sistemoje, kuri yra atsakinga už visos informacijos apie failą saugojimą, komanda „df“ taip pat leidžia mums pamatyti minėtų inodų erdvę, vykdant bet kurią iš šių parinkčių :
df -i df -i -h
DIDELIS
14 žingsnis
Jei norime patikrinti kiekvieno prijungimo taško failų sistemos tipą, pvz., Ext4, btrfs, ext2, nfs4, saugiklis, cgroup ir dar daugiau, reikės naudoti šią komandą:
df -T df -T -h df -T -h / home / (konkretus kelias)
DIDELIS
15 žingsnis
Tame pačiame segmente, jei norime neįtraukti failų sistemos, turime pridėti parametrą -x taip:
df -x ext316 žingsnis
Jei norime, kad būtų rodomos visos išvesties failų sistemos, kurių dydis yra lygus nuliui, galime vykdyti:
df -a
DIDELIS
17 žingsnis
Norėdami gauti daugiau informacijos apie šią komandą, galime vykdyti:
df -pagalba
2. Peržiūrėkite vietos diske informaciją naudodami komandą du sistemoje „Linux“
„Du“ komanda yra dar viena alternatyva, kurią „Linux“ siūlo mums gauti informacijos apie vietą diske pagal failų rinkinį, katalogus arba rekursyviai.
1 žingsnis
Norėdami naudoti šią komandą, turime šias pagrindines alternatyvas:
du du / path du [parinktys] [katalogai ir (arba) failai]
DIDELIS
2 žingsnis
Šios parinktys leidžia pamatyti kiekvieno katalogo pavadinimą ir vietos sunaudojimą, įskaitant visus katalogų medžio pakatalogius. Jei norime matyti šiuos rezultatus žmonėms suprantamu formatu, vykdome šiuos veiksmus:
du -h
DIDELIS
3 žingsnis
Išsamią informaciją apie konkretų katalogą galime pamatyti naudodami bet kurią iš šių parinkčių:
du / home / du -h / home /
DIDELIS
4 žingsnis
Norėdami pamatyti informacijos santrauką, kurioje rodoma tik visa disko vieta, užimta katalogų medžio, ir tuo pačiu metu ištrinami pakatalogiai, galime atlikti šiuos veiksmus:
du -s / home du -sh / home
DIDELIS
5 žingsnis
Jei tikslas yra vizualizuoti visas mūsų vykdomas failų sistemas:
du -a / namai du -a -h / namai
DIDELIS
6 žingsnis
Naudodami du komandą galime išsamiai pamatyti tam tikro tipo plėtinio erdvę, pavyzdžiui, jei norime matyti visų teksto failų erdvę, vykdome šiuos veiksmus:
du -ch * .txt
DIDELIS
7 žingsnis
Mes galime išvardyti tam tikrą skaičių katalogų, kad pamatytume jų erdvę, todėl vykdome šią sintaksę:
du -a / kelias / | rūšiuoti -n -r | head -n # į sąrašą
DIDELIS
3. Vaizdo fiksavimo disko informacijos peržiūra naudojant „btrfs“ komandą „Linux“
Failų sistemai „btrfs“, kuri yra speciali failų sistema vaizdams fiksuoti, turime naudoti komandą „btrfs fi df“, kad peržiūrėtume prijungimo taško vietos naudojimo informaciją.
1 žingsnis
Naudojama sintaksė:
btrfs failų sistema df / path / btrfs fi df / dev / path btrfs fi df [parinktys] / path /
DIDELIS
2 žingsnis
Norėdami pamatyti neapdorotus skaičius baitais, atliksime šiuos veiksmus:
btrfs fi df -b / home
DIDELIS
3 žingsnis
Arba galime paleisti:
Rodyti duomenis kilobaitais
btrfs fi df -k / home
Rodyti duomenis megabaitais
btrfs fi df -m / home
Rodyti duomenis gigabaitais
btrfs fi df -g / home
Rodyti duomenis terabaitais
btrfs fi df -t / home
Naudodamiesi šiomis paprastomis komandomis, galėsite išsamiai sužinoti turimą „Linux“ erdvę ir taip geriau valdyti šį svarbų skyrių kiekviename kompiuteryje.
