Jei dirbate tinklo valdymo ar to paties aptarnavimo srityje, be jokios abejonės, žinosite, kad tinklo lygiu yra sukurta daugybė protokolų, įrankių ir funkcijų, kurios buvo sukurtos taip, kad visas ryšio procesas būtų Jei organizacijoje (ir tikrai bet kur) nepavyksta prisijungti prie tinklo, tai gali sukelti įvairių klaidų. Tai padidins sistemų srities darbą ir taip mes žinosime, ką reiškia dirbti esant spaudimui, nes kompiuteris, turintis ryšio sutrikimų, negalės pasiekti serverio, negalės užmegzti ryšio ir daug kitų dalykų.
Kaip IT darbuotojas, konfigūruodamas serverį, idealiai tinka suprasti, kad jis turi atlikti įvairius vaidmenis organizacijoje ir vienas iš jų, galbūt vienas iš svarbiausių, yra tas, kad minėtas serveris atlieka DHCP serverio funkciją, ar girdėjote, kad terminas?, na, „Solvetic“ išsamiai paaiškins, kaip veikia DHCP ir kaip galite įdiegti ir sukonfigūruoti šį serverį „Ubuntu 18.04“, 18.10 arba naujame „Ubuntu Server 19.04“ leidime.
Kas yra DHCPDHCP (Dynamic Host Configuration Protocol) yra protokolas, kurį apibrėžė IETF (interneto inžinerijos darbo grupė) ir kuris yra pagrįstas BOOTP protokolu, kuris daugelį metų padėjo tinklo administratoriams. Geriau valdyti viską, kas susiję su vietiniai ryšiai organizacijose, nors DHCP taikoma visų tipų aplinkai (namų - verslo).
DHCP veikia kaip kliento / serverio modelio protokolas, kurio dėka galime automatiškai suteikti interneto protokolo pagrindinį kompiuterį (IP - interneto protokolą), kuris turi integruotą IP adresą ir daugiau informacijos apie tinklo konfigūraciją, pvz., Kaukę. potinklį ir numatytąjį šliuzą, esminius tinkamo ryšio ir navigacijos vietiniame ar išoriniame tinkle elementus.
Kaip minėjome, DHCP yra pagrįstas kitu protokolu, vadinamu BOOTP, ir tai yra protokolas, sąveikaujantis su DHCP, siekiant koreguoti įvairias tinklo įgyvendinimo vertes, kad DHCP protokolas suteiktų galimybę, kad sukonfigūruoti kliento kompiuteriai galėtų pasiekti TCP / IP konfigūraciją informacija, nustatyta serveryje, ir tokiu būdu gauti jo IP adresą 100% efektyviam bendravimui, ko mes visi norime, kai esame administratoriai.
Norėdami šiek tiek suprasti, kaip veikia DHCP, turime žinoti, kad kiekvienam vietinio tinklo objektui, pagrįstam TCP / IP, reikalingas unikalus unikalus IP adresas, suteikiantis jam galimybę pasiekti tinklą ir joje sukonfigūruotus išteklius. Tai taikoma bendrinamiems aplankams, failų serveriams, spausdintuvams ir kt., Taigi, jei nesukonfigūravome DHCP serverio, visi kompiuteriai, kurie pirmą kartą prisijungia prie tinklo, turi būti sukonfigūruoti rankiniu būdu ir mes puikiai žinome, kad tai susiję su ištekliais. laikas ir klaidų galimybė, todėl DHCP atliks „sunkų“ užduotį priskirti šiuos tinklo parametrus, nes tai yra automatizuotas procesas, kuris centralizuotai valdomas iš serverio, kuriame buvo sukonfigūruotas šis vaidmuo.
Kai DHCP serveris sukonfigūruotas, jame turi būti IP adresų telkinys, prieinamas naujiems kompiuteriams ir įrenginiams, norintiems prisijungti prie tinklo. Dėl to DHCO serveris prisijungdamas prie tinklo „nuomoja“ IP adresą šiems kompiuteriams, kuriuose turi būti aktyvus DHCP.
DHCP pateikti ir priskirti IP adresai yra dinamiški, taigi ir jų pavadinimas, tačiau jie nėra statiniai IP adresai, todėl kliento kompiuterio nebenaudojami adresai automatiškai gali būti priskirti serverio grupei. kiti kompiuteriai, kuriems reikalingas ryšys.
DHCP serveris yra atsakingas už adresavimo konfigūracijos informacijos išsaugojimą vietinėje duomenų bazėje, kurią sudaro tokie parametrai:
- TCP / IP konfigūracijos parametrai visiems tinklo kompiuteriams.
- Rezervuoti IP adresai, susieti su specialiais DHCP klientais, tai taikoma situacijose, kai kai kuriems kompiuteriams ar mašinoms reikalingas tas pats adresas dėl atliekamo darbo pobūdžio.
- Tinkami IP adresai paruošti siūlyti kompiuteriams, kuriems reikalingas ryšys.
- Galimybė neįtraukti IP adresų, kurie gali būti prieinami atliekant administracines užduotis.
- Prašoma konfigūruoti laiką, per kurį IP adresas bus aktyvus prieš atnaujinant jo nuomos sutartį
Mes daug kalbėjome apie DHCP ir tikimės, kad suprasite visus jo privalumus, todėl dabar pereisime prie praktinės dalies ir išmoksime įdiegti šį vaidmenį ir atitinkamą konfigūraciją „Ubuntu Server“, šiuo atveju naudosime 19.04 versiją tačiau procesas vienodai taikomas 18.04 ir 18.10 versijoms.
1. Kaip įdiegti DHCP vaidmenį „Ubuntu 18/19“
Norėdami įdiegti šią funkciją mūsų serveryje ir mėgautis centriniu adresų administravimu, serveryje vykdysime šią komandą:
sudo apt įdiegti isc-dhcp-server
DIDELIS
Įvedame raidę S, kad patvirtintume vaidmens atsisiuntimą ir įdiegimą, ir kai šis procesas bus baigtas, pamatysime šiuos dalykus:
DIDELIS
Mes jau įdiegėme DHCP vaidmenį Ubuntu serveryje.
2. Kaip sukonfigūruoti tinklo plokštę „Ubuntu 19“
Kitas žingsnis norint visiškai kontroliuoti DHCP yra sukonfigūruoti mūsų įrangos tinklo plokštę, tam turime redaguoti failą isc-dhcp-server, kad nustatytume su tinklo kortele susijusias vertes, nes jos funkcija bus pristatyti IP adresą.
1 žingsnis
Norėdami atlikti šią užduotį, galime naudoti teksto rengyklę ir atlikti šiuos veiksmus:
sudo nano / etc / default / isc-dhcp-serverTen pamatysime šiuos dalykus:
DIDELIS
2 žingsnis
Apačioje randame šias eilutes:
SĄSAJOSv4Tai leidžia sukonfigūruoti IPv4 adresavimą
SĄSAJOSv6Tai leidžia sukonfigūruoti IPv6 adresavimą
Šiuo metu mes turime išsamiai žinoti serverio tinklo plokštės pavadinimą, todėl prieš įeidami į failą galime įvykdyti komandą ifconfig ir ten pamatysime kortelės pavadinimą, kuris šiuo atveju yra enp0s3:
DIDELIS
3 žingsnis
Dabar grįžtame prie DHCP konfigūracijos failo ir skiltyje INTERFACESv4 įvedame tinklo plokštės pavadinimą:
DIDELIS
Pakeitimus išsaugome naudodami klavišų kombinaciją Ctrl + O ir išeiname iš redaktoriaus naudodami klavišus Ctrl + X
3. Kaip sukonfigūruoti DHCP vaidmenį „Ubuntu 18/19“
1 žingsnis
Kitas žingsnis, kurį reikia atlikti, yra sukonfigūruoti DHCP parametrus pagal poreikį, įskaitant apibrėžtų verčių, tokių kaip:
- Potinklio kaukė
- Adresų trukmė
- DNS serverių adresai
- Naudojamas adresų diapazonas
- Vartų adresas ir dar daugiau.
Norėdami atlikti šią konfigūraciją, turime įvykdyti šią eilutę:
sudo nano /etc/dhcp/dhcpd.conf2 žingsnis
Ten pamatysime šiuos dalykus:
DIDELIS
3 žingsnis
Vertės, kurias turime priskirti, bus šios:
potinklis 192.168.0.1 tinklo kaukė 255.255.255.0 diapazonas 192.168.0.11 192.168.0.50; galimybė domeno vardų serveriai 8.8.8.8, 4.4.4.4; parinktis domeno vardas "solvetic"; pasirinkimo maršrutizatoriai 192.168.0.1; parinktis transliacijos adresas 192.168.0.255; numatytasis nuomos laikas 600; maksimalus nuomos laikas 7200;
DIDELIS
PastabaNuo „Ubuntu 19.04“ konfigūracijos faile jau yra numatytųjų verčių, jas turime tik redaguoti.
4 žingsnis
Įvedę šią informaciją, išsaugome pakeitimus naudodami „Ctrl“ + O klavišus ir išeiname iš jų naudodami „Ctrl + X“ klavišus.
Ką mes padarėmeNorėdami sužinoti, ką padarėme, Solvetic jums pasakys:
- Mes pridėjome „Ubuntu“ DHCP serverio IP adresą ir tinklo kaukę
- Įrangai priskirtų adresų diapazonas buvo sukonfigūruotas
- Palaikomas viešas DNS, pvz., „Google“, kuris yra stabilus ir saugus
- Domeno vardas buvo apibrėžtas parinktyje domeno vardo parinktis
- Įvedėme transliacijos arba transliacijos IP adresą, kuris visada baigsis 255
- Numatytoji nuomos laiko eilutė parodys IP adreso rezervavimo laiką kompiuteriui (laikas valandomis)
- Maksimali nuomos laiko vertė reiškia maksimalų laiką, per kurį IP bus rezervuotas vietiniam kompiuteriui
Išsaugoję pakeitimus, iš naujo paleisime „isc-dhcp-server“ paslaugą naudodami šią komandą:
sudo systemctl iš naujo paleiskite isc-dhcp-serverBe to, galime pasinaudoti šiomis komandomis:
- sudo systemctl paleisti isc-dhcp-server (paleidžia DHCP paslaugą)
- sudo systemctl stop isc-dhcp-server (sustabdo DHCP paslaugą)
DIDELIS
4. Kaip naudotis DHCP serveriu
Iki šiol mes įdiegėme ir sukonfigūravome DHCP serverį su reikiamais parametrais, kad ryšys būtų teisingas, todėl dabar pamatysime, kaip DHCP veikia klientų kompiuteriuose.
1 žingsnis
Turime „Ubuntu 18.04“ kompiuterį, kuris turi tokią tinklo konfigūraciją:
- MAC adresas: 08: 00: 27: be: 0d: d1
- IP adresas: 192.168.0.42
DIDELIS
2 žingsnis
Galime eiti į dhcp.conf konfigūracijos failą ir nustatyti tik tam kompiuteriui skirtą IP adresą, vykdome šiuos veiksmus:
sudo nano /etc/dhcp/dhcpd.confTen mes užregistruosime šias eilutes:
„Ubuntu“ priegloba „localhost“ {aparatūros eternetas 08: 00: 27: be: 0d: d1; fiksuoto adreso 192.168.0.48;}
DIDELIS
Šiuo atveju nurodėme tinklo plokštės MAC adresą ir IP adresą iš DHCP serverio diapazono, išsaugome pakeitimus klavišais Ctrl + O ir išeiname naudodami klavišus Ctrl + X.
3 žingsnis
Iš naujo paleidžiame sistemą ir vykdydami komandą ifconfig pamatysime, kad DHCP serveris minėtai įrangai suteikė tą išskirtinį IP:
DIDELIS
4 žingsnis
Dabar, kad IP adresai būtų suteikti automatiškai ir atsitiktinai, šiuo atveju naudosime kliento kompiuterį su grafine sąsaja, ten turime spustelėti tinklo piktogramą, esančią ekrano viršuje, ir spustelėti mūsų tinklo tipą ir tada pasirinkite parinktį „Laidinio tinklo konfigūracija“:
5 žingsnis
Bus rodoma:
6 žingsnis
Ten mes spustelime krumpliaračio piktogramą, esančią tinklo tipe, ir rodomame lange einame į skirtuką IPv4 ir ten mes nustatome lauką Automatinis (DHCP) lauke IPv4 metodas
7 žingsnis
Spustelėkite Taikyti, kad išsaugotumėte pakeitimus, ir nuo šiol kiekviename ryšyje DHCP serveris bus atsakingas už IP adreso priskyrimą minėtai įrangai:
Mes sužinojome DHCP svarbą atliekant kasdienes ryšio užduotis, o naudodami „Solvetic“ pamatėte, kaip galite funkcionaliai, saugiai ir praktiškai įdiegti ir sukonfigūruoti DHCP „Ubuntu 18/19“, todėl adresų priskyrimo užduotys IP nuo šiol bus kažkas dinamiškesnio.
