▷ Kaip įdiegti DIG ir NSLOOKUP „Linux“ - Komandos

Tinklo naudojimas serverio aplinkoje arba kliento kompiuteriuose yra būtinas, kad vietinis ir išorinis ryšys būtų vykdomas taip, kaip tikėtasi, tačiau tam tikra klaida, kad ir kokia minimali, neleis visiškai įvykdyti visų procesų (interneto prieiga, failas) perdavimas, atnaujinimai ir kt.).

Dėl šios priežasties, nepriklausomai nuo to, ar mes esame administratoriai, ar ne, yra idealu turėti komunalines paslaugas tinklui analizuoti ir taip nustatyti klaidų priežastis. Šiuo atveju „Linux“ mums siūlo dvi funkcines tokio tipo analizės komandas, tokias kaip „dig“ ir „nslookup“ komandos, apie kurias mes išsamiai kalbėsime.

Kas yra kasimo komanda„Dig“ („Domain Information Gopher“) yra komandų eilutės įrankis, su kuriuo galima atlikti DNS paieškas, konsultuojantis su vardų serveriais ir rodant galutinį rezultatą.

Pagal numatytuosius nustatymus komanda dig siunčia DNS užklausą vardų serveriams, esantiems kataloge /etc/resolv.conf, tačiau galime rankiniu būdu nurodyti serverį, į kurį jis turėtų nukreipti.

„Dig“ naudojimo sintaksė yra tokia:

 kasti [serveris] [vardas] [tipas]
Nurodytos vertės yra šios:
  • Serveris: nurodo vardų serverio IP adresą arba pagrindinio kompiuterio pavadinimą, kurio reikia užklausti „Linux“
  • Pavadinimas: nurodo ieškomo šaltinio įrašo pavadinimą
  • Tipas: yra užklausos tipas, kurio prašoma kasti, tai gali būti A įrašas, MX įrašas, SOA įrašas ir kt.

Kas yra „Nslookup“„Nslookup“ (vardų serverio paieška) yra komanda, naudojama „Linux“ DNS paieškoms atlikti, o jos rezultatas gali apimti visą DNS informaciją, pvz., IP adresą, domeno MX įrašus arba tam tikro domeno NS serverius.

Naudodami „nslookup“ turime du režimus:

  • Interaktyvus režimas, su kuriuo galima pasikonsultuoti su vardų serveriais ir gauti informaciją apie įvairius kompiuterius ir domenus
  • Ne interaktyvus režimas, kuriuo galime spausdinti tik pavadinimą ir informaciją, kurios prašoma prieglobai ar domenui
„Nslookup“ sintaksė yra tokia:
 nslookup [parinktis]
Šiuolaikinėse „Linux“ sistemose pagal numatytuosius nustatymus jau yra „dig“ ir „nslookup“ programos, tačiau galbūt netyčia jas ištrynėme.

Dabar pažiūrėkime, kaip įdiegti ir naudoti šias komandas „Linux“.

1. Kaip įdiegti „dig“ ir „nslookup“ „Linux“

1 žingsnis
Jei naudojate „CentOS“ arba „Red Hat“, turime vykdyti šią komandą:

 dnf įdiegti „bind-utils“
Jei naudosime „Debian“ ar „Ubuntu“, vykdysime šiuos veiksmus:
 apt install dnsutils
Jei naudojate „ArchLinux“, vykdome:
 pacman -Sy dnsutils

DIDELIS

2 žingsnis
Įdiegę galime patvirtinti naudojamą versiją naudodami šią komandą:

 kasti -v

DIDELIS

2. Kaip naudotis „dig“ ir „nslookup Linux“

1 žingsnis
Įdiegę esame pasiruošę naudoti, galime naudoti „dig“, kad užklausytume domeno pavadinimą ir gautume iš jo informaciją, pavyzdžiui, vykdome:

 kasti solvetic.com

DIDELIS

2 žingsnis
Šiuo atveju mes turime tokią informaciją:

  • Nuotolinio kompiuterio IP
  • Konsultacijos laikas
  • Užklausos atlikimo data ir laikas
Jei norime peržiūrėti tik įrenginio IP, turime pridėti parametrą + trumpas taip:
 kasti solvetic.com + trumpas

DIDELIS

3 žingsnis
Norėdami peržiūrėti MX įrašus, vykdome šiuos veiksmus:

 dig solvetic.com MX + short

DIDELIS

Matome, kad detalės yra daug išsamesnės.

4 žingsnis
TTL informaciją galite pasiekti naudodami šią komandą:

 kasti solvetic.com TTL

DIDELIS

5 žingsnis
Norėdami peržiūrėti visus mūsų atliekamus DNS įrašus:

 dig solvetic.com BET KOKI + ne visi + atsakymas

DIDELIS

3. Kaip naudotis „nslookup Linux“

1 žingsnis
Naudodami „nslookup“, jei norime gauti domeno informaciją, vykdome:

 nslookup solvetic.com

DIDELIS

2 žingsnis
MX įrašus galime pamatyti naudodami šį parametrą:

 nslookup -query = mx solvetic.com

DIDELIS

3 žingsnis
Norėdami peržiūrėti NS įrašus, įvedame:

 nslookup -query = ns solvetic.com

DIDELIS

4 žingsnis
Jei reikia pasiekti SOA įrašus, įvedame:

 nslookup -query = soa solvetic.com

DIDELIS

Naudodami „dig“ ir „nslookup“ galime atlikti domeno ir tinklo analizės užduotis, kad galėtume aptikti galimas klaidas mūsų įrangoje arba objektuose, kurie dalyvauja bendravime.

wave wave wave wave wave