Kaip sukonfigūruoti DHCP serverį ir klientą „CentOS 7“ arba „Ubuntu 18.04“

Tinklo lygmeniu DHCP protokolas (Dynamic Host Configuration Protocol) yra vienas iš labiausiai naudojamų dėl savo funkcijų ir galimybių, kurias jis suteikia IP adresavimui vietiniame tinkle.

DHCP protokolas yra pagrįstas kliento / serverio modeliu ir jo pagrindinė užduotis yra leisti serveriui automatiškai priskirti IP adresą kartu su kitais tinklo konfigūracijos parametrais, tokiais kaip potinklio kaukė ir vartai tinklo klientui. Tai supaprastina administratorių užduotis, nes išvengiama šio darbo rankiniu būdu, o tai reikalauja laiko ir išteklių.

Reikia nepamiršti, kad IP adresas, priskirtas per DHCP serverį DHCP klientui, pereina į „nuomos“ būseną ir šis nuomos laikas priklausys nuo to, kiek laiko prašoma prisijungti arba DHCP konfigūracijos. DHCP dėka mes žinosime, kad klientų kompiuteriai turės priskirtą IP adresą, kuris garantuoja jų naršymą ir ryšį tinkle.

Štai kodėl šioje pamokoje „Solvetic“ paaiškins, kaip galime įdiegti ir sukonfigūruoti DHCP serverį „CentOS 7“ ir „Ubuntu 18.04“.

1. Kaip įdiegti DHCP protokolą „CentOS 7“ ir „Ubuntu 18.04“ („Linux“)

1 žingsnis
DHCP serverio paketą galima įsigyti oficialiose „Linux“ platinimo saugyklose, todėl vykdome šias komandas:

Jei naudojame Ubuntu 18.04Mes vykdysime šiuos veiksmus:

 sudo apt įdiegti isc-dhcp-server

DIDELIS

Ten mes įvedame raidę „S“, kad patvirtintume atsisiuntimą ir įdiegimą.

„CentOS 7“ atvejuMes vykdome šiuos veiksmus:

 yum įdiegti dhcp

DIDELIS

Įvedame raidę „y“, kad patvirtintume DHCP atsisiuntimą ir įdiegimą.

2 žingsnis
Kai diegimo procesas bus baigtas, turime sukonfigūruoti sąsają, kurioje norime, kad DHCP demonas administruotų ir tvarkytų užklausas per konfigūracijos failą:

 / etc / default / isc-dhcp-server

arba

 / etc / sysconfig / dhcpd

„CentOS 7“ atveju vykdome

 nano / etc / sysconfig / dhcpd 

DIDELIS

Apačioje turime pridėti eilutę:

 DHCPDARGS = „eth0“

Pakeitimus išsaugome klavišais:

Ctrl + O

Mes paliekame redaktorių su raktais:

„Ctrl“ + X

„Ubuntu“ 18.04Mes eisime į kitą eilutę

 sudo nano / etc / default / isc-dhcp-server 

DIDELIS

Mes vis dar pridedame eilutę:

 DHCPDARGS = „eth0“

2. Kaip sukonfigūruoti DHCP „CentOS 7“ ir „Ubuntu 18.04“ („Linux“)

Pagrindinis DHCP konfigūracijos failas yra šiame kelyje:

 /etc/dhcp/dhcpd.conf

Čia yra konfigūracija, susieta su visais tinklo parametrais, kurie turi būti paruošti klientams.

Šis failas pagrįstas deklaracijų sąrašu, suskirstytu į dvi kategorijas:

Visuotiniai parametraiČia galite nurodyti, kaip turi būti vykdoma užduotis, kokie tinklo konfigūracijos parametrai turi būti pateikti DHCP klientui ir kt.

DeklaracijosTen galime apibrėžti tinklo topologiją, esamą klientų būseną, sugeneruoti adresus klientams arba pritaikyti parametrų grupę konkrečių deklaracijų grupei.

1 žingsnis
Norėdami pasiekti šį failą, vykdome šiuos veiksmus:

„CentOS 7“

 cp /usr/share/doc/dhcp-4.2.5/dhcpd.conf.example /etc/dhcp/dhcpd.conf vi /etc/dhcp/dhcpd.conf

„Ubuntu“ 18.04

 sudo nano /etc/dhcp/dhcpd.conf

2 žingsnis
Visų pirma, mes nustatysime visuotinius visų palaikomų tinklų parametrus, failo viršuje tai bus taikoma visoms deklaracijoms, ten įvedame:

 parinktis domeno vardas "solvetic.lan"; galimybė domeno vardų serveriai ns1.solvetic.lan, ns2.solvetic.lan; numatytasis nuomos laikas 3600; maksimalus nuomos laikas 7200; autoritetingas;

Tada turime apibrėžti vidinio potinklio potinklį.

 potinklis 192.168.1.1 tinklo kaukė 255.255.255.0 {parinkties maršrutizatoriai 192.168.1.1; parinktis potinklis-kaukė 255.255.255.0; parinktis domeno paieška "solvetic.lan"; galimybė domeno vardų serveriai 192.168.0.1; diapazonas 192.168.0.20 192.168.0.40; diapazonas 192.168.0.50 192.168.10.80; }

DIDELIS

Po to išsaugome pakeitimus.

3 žingsnis
Kai DHCP serverio demonas bus sukonfigūruotas, reikės paleisti paslaugą ir ją įjungti, kad ji būtų paleista automatiškai kitą kartą paleidus sistemą, ir patikrinti, ar ji veikia taip, naudodami šias komandas:

„CentOS 7“

 systemctl start dhcpd systemctl įgalinti dhcpd systemctl įgalinti dhcpd

„Ubuntu“ 18.04

 sudo systemctl paleisti isc-dhcp-server sudo systemctl įgalinti isc-dhcp-server sudo systemctl įgalinti isc-dhcp-server

DIDELIS

4 žingsnis
Po to turime leisti užklausas DHCP demonui užkardoje, kuri klauso 67 / UDP prievado, todėl vykdome šiuos veiksmus:

„CentOS 7“

 firewall-cmd --zone = public --permanent --add-service = dhcp firewall-cmd --reload

Ubuntu 18

 sudo ufw leisti 67 / udp sudo ufw perkrauti

DIDELIS

3. Kaip konfigūruoti DHCP klientus „CentOS 7“ ir „Ubuntu 18.04“ („Linux“)

Paskutinis žingsnis yra patikrinti, ar DHCP serveris veikia tinkamai, todėl turime prisijungti prie tinklo klientų kompiuterių ir sukonfigūruoti juos taip, kad jie automatiškai gautų IP adresus iš sukonfigūruoto DHCP serverio.

Ten turime modifikuoti atitinkamą sąsajos konfigūracijos failą, kuriame klientai automatiškai gaus IP adresus.

„CentOS 7“ nustatymai„CentOS 7“ atveju turime pasiekti šį failą:

 nano / etc / sysconfig / network-scripts / ifcfg-eth0

Ten įvedame šias eilutes arba patvirtiname, kad jos jau yra:

 ĮRENGINIS = eth0 BOOTPROTO = dhcp TYPE = Ethernet ONBOOT = taip 

DIDELIS

Išsaugome pakeitimus ir iš naujo paleidžiame paslaugą vykdydami:

 systemctl iš naujo paleiskite tinklą

Konfigūracija Ubuntu 18.04
„Ubuntu 18.04“ atveju pateksime į šią eilutę:

 sudo nano /etc/netplan/01-netcfg.yaml

Ten reikės įjungti dhcp4 konkrečioje sąsajoje ir pakomentuoti nustatymus, susijusius su statiniu IP:
tinklas:

 versija: 2 atvaizduotojas: networkd ethernets: eth0: dhcp4: taip

DIDELIS

Išsaugome pakeitimus ir atnaujiname juos vykdydami:

 taikomas „sudo netplan“

PastabaNorėdami pasiekti daugiau DHCP pagalbos, galime vykdyti bet kurią iš šių komandų:

 vyras dhcpd vyras dhcpd.conf

Taigi DHCP yra naudingas adresų valdymo ir valdymo protokolas.